Rabinas apie tai, kodėl Dievas neatsako į maldas

Žydas: Rabi, jei, neduok Dieve, susirgęs pateksite į ligoninę, tai jūs kreipsitės gydytis į gydytoją, ar į rabiną?
Rabinas: Na, jei jau aš patekau į ligoninę, tai patekau pas gydytoją. O kur kreipsiesi, kuomet gydytojas sakys: „padariau viską, ką galėjau. Daugiau niekuo nebegaliu padėti“?
Ž.: Niekur nesikreipsiu. Viskas.
R.: Na, tu tai nesikreipsi, o kur kreiptųsi kiti?
Ž.: Ima ieškoti dvasinių dalykų...
R.: Dvasiniu dalykų?! Kodėl?

Ž.: Palaukit, aš meldžiausi už savo prosenelę, už kitus, ir nieko nepadėjo.
R.: Kodėl skaitai, kad Dievas turi atsakyti į netikinčio žmogaus maldą?

Ž.: Anksčiau aš tikėjau, todėl...
R.: Ai, tu tikėjai..? Jeigu tu tikėtum, tu ir dabar tikėtum, nes tikintysis žino, kad Dievas neprivalo jam atsakyti. Dabar paskambinsiu savo mamai. „Alio, alio! Nieko negirdžiu!“. Dar kartą paskambinsiu. „Alio, alio! Nieko negirdžiu!“. Viskas aišku, mano mama - neegzistuoja!

Ž.: Gal ryšys...
R.: Šalom! Koks dar ryšys? Tai ir yra tai, ką tu padarei - tau neatsakė ir tu viską metei.

Ž.: Aš prašiau vieno rabino palaiminimo. Nors jis ir neprašė, įdėjau jam šimtą šekelių į kasą. Ir nieko neatsitiko!
R.: Kaip tai neatsitiko? Šimtas šekelių gi liko kasoje.

Ž.: Na, ir kas, kad liko? Tai kaip į šiukšlių dėžę juos išmest!
R.: Nesupratau. O tai, ką tu šiandien valgei, irgi keliauja į šiukšles?

Ž.: Ne, tai keliauja į skrandį.
R.: Į skrandį, bet po to tai į šiukšles?

Ž.: Po to - į šiukšles.
R.: Tai kam tu valgei?


Taip pat skaitykite: Kodėl Dievas neatsako į maldas?