„Kasdienė duona“ | Jn 19,25-27
25 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. 26 Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ 27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
Marija – Dievo Gimdytoja, Bažnyčios Tradicijoje dažnai vadinama įvairiais jos dalyvavimą Išganymo istorijoje atspindinčiais titulais. Vienas tokių titulų yra Marija Sopulingoji arba, galėtume pasakyti, Skausmingoji, patyrusi daug skausmo. Skaudžiausia jai, kaip mamai, akimirka buvo matyti savo Sūnaus kančią, paniekinimą ir mirtį. Kiekvienas žmogus gali bandyti suprasti ir atjausti tokį skausmą. Kodėl mums, krikščionims svarbu apie tai žinoti, skaityti Evangelijos ištraukose? Tam, kad pažvelgtume į šį slėpinį giliau, reikia pažvelgti į visą Marijos gyvenimą. Ji būdama visiškai jauna, dar netekėjusi sutiko leistis į neapsakomą kelionę, nuotykį su Dievu, kuris pakeitė ne tik Jos pačios bet ir visos žmonijos gyvenimą. Ji tapo Jėzaus motina, prisiėmė šį nelengvą uždavinį, nes be galo pasitikėjo Dievu. Be jos pasitikėjimo ir sutikimo, Dievas negalėjo įsikūnyti, nes Jis niekada nieko nedaro prieš žmogaus laisvą valią. Visą Jėzaus ir savo gyvenimą ji turėjo vis atnaujinti tą pasitikėjimą Dievu, kuomet apie jos nėštumą sužinojo jos sužadėtinis Juozapas, kuomet jie bėgo nuo persekiojimo į Egiptą, kuomet Jėzus būdamas vaikas pasiklydo, kuomet Jis ėmė mokyti žmones ir skelbti Evangeliją ir Jį norėjo nužudyti artimiausi kaimynai Nazarete. Ir galiausiai, kai ji matė jį mirštantį ant kryžiaus. Tai didžiausio pasitikėjimo Dievu pavyzdys. Juk mirtis žmogaus sąmonėje yra ne kas kito, o pabaiga. Ko dar gali laukti? Nuo Jėzaus gimimo iki mirties Marija ėjo sunkiu, nepaprastai valios ir tikėjimo reikalaujančiu pasitikėjimo keliu. Ir nesuklydo, nes Dievas niekada neapvilia tų, kas Juo pasitiki. Ištvėrusi iki galo, patyrusi begalę skausmo dėl savo sūnaus kančios, Marija išlaikė pasitikėjimą Dievu.
O Jėzus, artėjant mirties akimirkai, rūpinasi savo žmonėmis. Ir paveda savo motiną globoti mylimajam mokiniui, o Mariją pavadina mylimojo mokinio motina. Nuo tos akimirkos Marija yra laikoma Bažnyčios, tai reiškia visų tikinčiųjų Motina, nors žinome, kad mylimasis mokinys buvo Apaštalas Jonas, tačiau čia galime kiekvienas būti mylimuoju mokiniu, nes esame mylimi Dievo, o ar esame Jo mokiniais, renkamės patys.
Šiandien dėkosiu Jėzui už Jo meilę ir už mums duotą savo motiną.
Šiandien dėkosiu už Marijos pasitikėjimo Dievu pavyzdį net baisiausiuose išbandymuose.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad kas beatsitiktų, neprarasčiau pasitikėjimo Juo.
