„Kasdienė duona“ | Lk 6, 39-42
39 Jis (Jėzus) pasakė jiems palyginimą: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?! 40 Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas. 41 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 42 Ir kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
Iš tiesų dažnai keliaudami dvasiniu keliu įpuolame į pagundą jaustis tobulesni, nes tikrai keičiamės ir tobulėjame. Tačiau puikybė ir teisuoliškumas mūsų pažeistoje prigimtyje nesnaudžia. Dažnai esame linkę matyti kitų trūkumus, silpnumus ar net nuodėmes. Tačiau mūsų Mokytojas yra Jėzus, kuris vienintelis yra be trūkumų ir be nuodėmės. Todėl Jėzus pabrėžia, jog turime rūpintis pastebėti savo trūkumus ir netobulumą, o ne baksnoti pirštu į kitus. Kiekvienas žmogus turi trūkumų, tačiau juos taisyti yra jo paties ir Dievo reikalas. Užuot bandydami keisti ir taisyti kitus, turime rūpintis taisyti visų pirma save. Ir prašyti Dievo pagalbos šiame sunkiame uždavinyje. O jei Dievas norės mus panaudoti kaip įrankius padėti kitiems, Jis tai padarys, suteiks tam progų, galbūt mums to net nežinant. Svarbu, kad mes ar bet kas kitas, neužimtų tikrojo Mokytojo – Jėzaus vietos žmonių gyvenime.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad yra mano Mokytojas.
Šiandien prašysiu Dievo nuolankumo malonės, kad nesijaučiau geresnis už kitus ir vertas juos mokyti.
Šiandien prašysiu Dievo, kad panaudotų mano sukauptas žinias ir patirtį taip, kaip Jam bus reikalinga.
