Patriarcho ir Sinodo laiškas, minintas 1400-ąsias Akatisto metines
Dievo malone Konstantinopolio–Naujosios Romos arkivyskupas
ir Visuotinis Patriarchas
Visai Bažnyčiai: malonė ir ramybė nuo Dievo tebūnie jums visiems!
Už pergales padėkos liaupsėm apgiedu aš, Tavo miestas,
Kurį nuo negandų visų išvadavai,
O Dievo Gimdytoja!“
Šiais metais sukanka tūkstantis keturi šimtai metų nuo to laiko, kai Dievo Gimdytojos garbei bažnyčioje, viešai, stovint visiems tikintiesiems, buvo sugiedotas himnas, šiandien visame pasaulyje žinomas kaip Didžiojo Akatisto kondakas – iškilus triumfo kūrinys, kuris su teologine ir istorine gelme, nepaprastai gražia kalba apgieda Įsikūnijimo plano dieviškąjį slėpinį ir unikalų Švenčiausiosios Dievo Motinos vaidmenį jame.
Besimeldžiantys tikintieji šiame kondake pamaldžiai sveikina Švenčiausiąją Mergelę nuolat kartodami pirmąjį Arkangelo Gabrieliaus, skelbusio malonę ir džiaugsmą, kreipinį į Malonėmis Apdovanotąją – „Džiaukis!“ arba „Sveika!“, per kurį atsiskleidžia „nuo amžių paslėpta paslaptis“ ir įvyksta „mūsų išganymo pradžia“. Šio žodžio „Džiaukis!“ pakartojimas Akatiste šimtą keturiasdešimt keturis kartus, kreipiantis į visų palaimintąją Mergelę, turi akivaizdžią mistinę prasmę. Jis primena apie šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius tų tyrųjų šventųjų iš Apreiškimo knygos, kurie groja arfomis ir gieda „naują giesmę“ prieš Dievo sostą ir „seka Avinėlį, kur tik Jis eina“ [1]. Dievo tauta, apsivalydama tiek gyvenimu, tiek tikėjimo išpažinimu, visiškai atsidavusi įsikūnijusiam Dievo Žodžiui ir neatskiriamai su Juo susivienijusi, šlovina išganingą Dievo planą ir kartu giesmėmis sveikina visų šlovingiausiąją Viešpaties Motiną ir Bažnyčios Motiną, džiaugiasi jos galinga globa ir apsauga visai pamaldžiai tikinčiųjų bendrijai.
Akatisto pradžioje giedamas įžanginis himnas „Slėpiningą įsakymą gavęs...“ kalba apie Apreiškimą Dievo Motinai ir parodo, kad visas himnas yra susijęs su šia didžiąja švente. Akatisto pamaldos, švenčiamos Gavėnios penktadieniais, iki šiol tarsi gražus ir žydintis vainikas apsupa Apreiškimo šventę. Vėliau buvo įvestas naujas įžanginis himnas „Tave, Karžyge Nenugalimoji“, kad būtų išreikštas tautos dėkojimas Tai, „kurios dėka keliami pergalės ženklai“ ir „kurios dėka priešai krinta“.
Miesto ir visos imperijos išgelbėjimas nuo baisios avarų ir persų invazijos – tuo metu, kai imperatorius Heraklijas su kariuomene buvo išvykęs ir kovojo toli, siekdamas susigrąžinti Kristaus Garbingąjį Kryžių – buvo pagrįstai priskirtas galingai Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos globai ir pagalbai. Dievo Motinai ir buvo pamaldžiai pašventęs Naująją Romą jos įkūrėjas, tolygus apaštalams šventasis imperatorius Konstantinas Didysis. Dievo Motina, išklausiusi nuoširdžias ir nenutrūkstamas dvasininkų ir tautos maldas, ne tik pakėlė nedidelio miesto gynėjų būrio dvasią, bet ir padarė didį stebuklą – sukėlė audringus vėjus, kurie visiškai sunaikino apsiautėjų laivyną. Po to priešai išsigandę pasitraukė netvarkingai bėgdami, ir šitaip miestas buvo išgelbėtas. Todėl „nuo visokių pavojų išgelbėtas“ Dievo Motinos miestas deramai savo pergalės himnus priskyrė Švenčiausiajai Dievo Motinai, kuri nuo tada buvo pavadinta „Nenugalimąja Karžyge“. Kaip tokios jos vėl ir vėl buvo šaukiamasi per audringą tautos istoriją, ir kiekvieną kartą buvo patiriama jos meilės ir galingos globos saldi patirtis.
Istorinė Konstantinopolio Vlachernų šventovė, kur pagal seną tradiciją kas savaitę būdavo laikoma naktinė vigilija Dievo Motinos garbei, dažnai dalyvaujant ir imperatoriui, 626 metų rugpjūčio 7-osios naktį priėmė susirinkusias išgelbėtos pamaldžių žmonių minias. Jis su jausmingu pakylėtumu ir su dėkingumo ašaromis „atnašavo Jai pagarbą“ ir giedojo kondaką su naująja įžangine giesme kaip priderančią padėką, tarsi šlovės skolą Dievui ir Tai, kuri – kaip gieda šventasis Andriejus Kretietis – „po Trejybės turi antrąją vietą“[2], Miesto ir visos šalies Išvaduotojai ir Gelbėtojai.
Nuo tos akimirkos Akatisto himnas, šis spindintis bažnytinės poezijos šedevras, neprilygstamas graikų žodžio paminklas ir nuostabiai išpuoštas dieviškai įkvėptos teologijos kūrinys, tapo populiariausiu mūsų liturginio gyvenimo himnu ir saldžiausiu krikščionių džiaugsmu. Jis jau seniai išverstas į daugelį kalbų. Pamaldžiai jį gieda vyskupai ir kunigai, vienuoliai juo meldžiasi kasdien. Pasauliečiai dažnai jį kalba visų metų bėgyje. Teologai aiškina jo aukštas dogmines įžvalgas. Filologai ir literatai gilinasi į jo išraiškos grožį ir poetinę didybę. Poetai ir dailininkai kuria įkvėpti jo šviesių lyrinių vaizdinių. Ikonų tapytojai vaizduoja gražias scenas iš jo turtingo turinio. Bažnytinės muzikos meistrai jį papuošia sudėtingomis šventomis melodijomis. Akatisto himnas visada išlieka Dievui tinkama Bažnyčios malda – pamaldžios krikščionių širdies balsas, šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir prašymas Tam, kuris „dėl mūsų žmonių ir dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus, įsikūnijo iš Šventosios Dvasios ir Mergelės Marijos ir tapo žmogumi“, ir kartu Tai, kuri turi motinišką drąsą Dievo akivaizdoje ir gausiai bei įvairiais būdais teikia savo galingą pagalbą ir globą pamaldžiai ortodoksų bendrijai.
Akatisto himnas kviečia kiekvieną tikintįjį budėti ir stovėti tvirtai, su nuolankumu ir malda, prieš didelius mūsų laikų iššūkius – šiomis sunkiomis dienomis, kupinomis sukrėtimų ir karinių konfliktų, kuriuos išgyvena žmonija. Tad karštai melskimės, kad Dievo „Ramybės Motina“, padrąsinta visų tikinčiųjų pamaldžios ir pagarbių maldų kupinos Akatisto giesmės, ir vėl veiktų kaip visų skriaudžiamųjų ir pavojų patiriančiųjų „Nenugalimoji Karžygė“ gynėja, ir kaip tvirta Bažnyčios vaikų visame pasaulyje globėja, dovanodama žmonijai tikrąją ir „visą protą pranokstančią“ [3] Jos Sūnaus Ramybę.
Išganymo metais 2026, kovo mėnesį 27 dieną.
Trečiaisiais indikto metais.
✠ Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, maldininkas už jus Kristuje
✠ Chalcedono metropolitas Emanuelis, maldininkas už jus Kristuje
✠ Karpato ir Kaso metropolitas Ambraziejus, maldininkas už jus Kristuje
✠ Mileto metropolitas Apaštalas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Proikoniso metropolitas Juozapas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Filadelfijos metropolitas Melitonas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Kolonėjos metropolitas Atanazas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Ikonijaus metropolitas Teoleptas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Buenos Airių metropolitas Juozapas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Švedijos ir visos Skandinavijos metropolitas Kleopas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Imbro ir Tenedo metropolitas Kirilas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Denverio metropolitas Konstantinas, maldininkas už jus Kristuje
✠ Ankyros metropolitas Grigalius, maldininkas už jus Kristuje
