Paskaita: Ortodoksų (Stačiatikių) Bažnyčia Rusijos imperijoje [įrašas]

Paskaita, skirta mažai Lietuvoje teologiškai reflektuojamai temai – Ortodoksų Bažnyčios transformacijai Rusijos imperijoje XVII–XIX a. Šis laikotarpis dažnai apibūdinamas kaip Bažnyčios pajungimas pasaulietinei valdžiai (cezarepapizmas), tačiau rečiau klausiama, kaip tai išgyveno pati Bažnyčia, kokios buvo pokyčių priežastys ir kokias pasekmes jie turėjo religiniam gyvenimui.Aptarta XVII a. bažnytinė krizė ir schizma su sentikiais, susijusi su patriarcho Nikono reformomis bei platesniu Rusijos Bažnyčios liturginiu ir kultūriniu „vakarietinimo“ procesu. Šie pokyčiai sukėlė gilius religinius ir socialinius konfliktus, palikusius ilgalaikių pasekmių Rusijos religiniame gyvenime. Taip pat bus nagrinėjamos Petro I reformos, kurios radikaliai pakeitė Ortodoksų Bažnyčios struktūrą. 1721 m. panaikinus patriarchato instituciją ir įsteigus Švenčiausiąjį Valdantįjį Sinodą, Bažnyčia buvo įtraukta į imperinę administracinę sistemą ir faktiškai tapo valstybės institucija. Aptarsime, kaip veikė ši sinodinė sistema, kokį vaidmenį Bažnyčios valdyme atliko valstybės pareigūnai ir kaip šie pokyčiai paveikė Bažnyčios gyvenimą. Paskaitoje siekiama atskleisti, kad Rusijos imperijos laikotarpis Ortodoksų Bažnyčios istorijoje yra ne tik politinės galios, bet ir gilių vidinių įtampų bei transformacijų metas. 

Paskaita vyko Markučių dvare kovo 22 d., sekmadienį. 

Sekite ir kitus renginius: markuciudvaras.lt , ortoinstitutas.lt