Perėjimas prie naujojo Ortodoksų Bažnyčios kalendoriaus: dažniausiai užduodami klausimai

Pastaraisiais mėnesiais dalis Visuotinio Konstantinopolio patriarchato parapijų Lietuvoje perėjo prie naujojo liturginio kalendoriaus. Kiekviena parapija pati gali pasirinkti, kuriuo kalendoriumi, senuoju ar naujuoju vadovautis, didžiųjų švenčių pamaldas kunigas taip pat gali tarnauti du kartus, pagal senąjį ir pagal naująjį kalendorių, jeigu tik to paprašo tikintieji. Taigi, parapijose tebevykstant diskusijoms apie kalendorių, norėčiau pasidalinti atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus. 

1. Kokie pagrindiniai senojo ir naujojo kalendoriaus skirtumai?

Senasis ir naujasis kalendoriai šiuo metu skiriasi 13 dienų. 

 

Šis skirtumas kyla iš to, kad senojo (Julijaus) kalendoriaus keliamųjų metų neužtenka, kad kalendorius neatsiliktų nuo įvykių danguje. Pavyzdžiui, gruodžio 25 diena turėtų būti ilgiausia naktis, o birželio 24 d. – ilgiausia diena, tačiau senajame kalendoriuje šios datos ateina 13 dienų vėliau, jau po astronominių įvykių. Senojo kalendoriaus gruodžio 25 d. yra naujojo kalendoriaus sausio 7 d., ir tai yra jau trylika dienų po ilgiausios metų nakties.

XVI a. tai pastebėjo Vakarų Europos astronomai ir pasiūlė kalendoriaus pataisymus. Tuo metu skirtumas tarp kalendorių dar buvo tik dešimt dienų, bet jis nuolat augo. Dabar skirtumas jau trylika dienų. Po 2100 m. skirtumas bus keturiolika dienų. 

 

Istoriškai šalys ir Bažnyčios neskubėjo pereiti prie naujojo kalendoriaus todėl, kad kai 325 m. Bažnyčia sutarė dėl bendros šv. Velykų datos, tai buvo padaryta remiantis senuoju kalendoriumi. Visgi, XVII-XX a. naująjį kalendorių priėmė ne tik dauguma pasaulio valstybių, bet ir Bažnyčių. 1923 m. jį priėmė ir dauguma autokefalinių Ortodoksų Bažnyčių. 

Paprastai Ortodoksų Bažnyčioje naujasis kalendorius nevadinamas „Grigaliaus“ (kaip pasaulietinis kalendorius), bet „atnaujintuoju Julijaus“, nes, viena vertus, naująjį Ortodoksų Bažnyčios kalendorių sudarinėjo serbų astronomas Milutinas Milankovićius, taisydamas ir kai kuriuos Grigaliaus kalendoriaus netikslumus, kita vertus, buvo pasirinktas kompromisas su nenorinčiais keisti 325 m. nustatytos šv. Velykų datos – šv. Velykų data buvo palikta sena, atnaujintos tik „nejudančios“ kalendoriaus šventės. Tokiu mišriu „atnaujintuoju Julijaus“ kalendoriumi naudojasi ir Konstantinopolio patriarchato parapijos, sekančios naujuoju kalendoriumi. Šv. Velykų ir susijusių švenčių data lieka sena, kitų, „nejudančių“ švenčių datos atsinaujina.

2. Kaip keičiasi tradicinės apeigos ir šventės perėjus prie naujojo kalendoriaus?

 

Taigi, tai reiškia, kad šv. Kalėdos, Joninės, ir kitos šventės, kurių datos nesikeičia, švenčiamos pagal naują kalendorių. Tačiau Verbų sekmadienis, Velykos, Sekminės – lieka pagal senąjį kalendorių. Tai yra simboliška, nes nepaisant to, kad dalis Ortodoksų Bažnyčių turi naują, dalis, – seną kalendorių, Velykas, svarbiausią mūsų visų šventę, vis tiek švenčiame kartu.

 

Pagrindinių švenčių ir įžymių šventųjų atminimų datų palyginimas:

 

Šventė	Senojo kalendoriaus data	Naujojo kalendoriaus data
Šv. Kalėdos	Sausio 7 d.	Gruodžio 25 d.
Šv. Bazilijus / Naujieji metai	Sausio 14 d.	Sausio 1 d.
Kristaus krikštas (Teofanija)	Sausio 19 d.	Sausio 6 d.
Verbų sekmadienis	Data nesikeičia (priklauso nuo šv. Velykų datos)
Apreiškimas Mergelei Marijai	Balandžio 7 d.	Kovo 25 d.
Šv. Velykos	Data nesikeičia (priklauso nuo šv. Velykų datos)
Žengimas į dangų	Data nesikeičia (priklauso nuo šv. Velykų datos)
Šv. Vilniaus kankiniai	Balandžio 27 d.	Balandžio 14 d.
Šv. Jurgis (Jurginės)	Gegužės 6 d.	Balandžio 23 d.
Šv. Sekminės	Data nesikeičia (priklauso nuo šv. Velykų datos)
Apaštalų pasninko pradžia	Data nesikeičia (priklauso nuo šv. Velykų datos)
Šv. Jono Krikštytojo gimimas (Joninės)	Liepos 7 d.	Birželio 24 d.
Šv. Petras ir Paulius (Petrinės, Povilinės)	Liepos 12 d.	Birželio 29 d.
Šv. Vilniaus kankinių pernešimas ir Lietuvos šventųjų atminimas	Data nesikeičia (įvyko liepos 26 d. pagal naująjį kalendorių)
Dievo Motinos užmigimo pasninko pradžia	Rupgjūčio 14 d.	Rugpjūčio 1 d.
Atsimainymas	Rugpjūčio 19 d.	Rugpjūčio 6 d.
Dievo Motinos užmigimas (Žolinė)	Rugpjūčio 28 d.	Rugpjūčio 15 d.
Šv. Kryžiaus išaukštinimas	Rugsėjo 27 d.	Rugsėjo 14 d.
Prieškalėdinio pasninko (Advento) pradžia	Lapkričio 28 d.	Lapkričio 15 d.
Dievo Motinos įvedimas į Šventyklą	Gruodžio 4 d.	Lapkričio 21 d.
Šv. Mikalojus	Gruodžio 19 d.	Gruodžio 6 d.

3. Kodėl skirtingos konfesijos ar net autokefalinės Bažnyčios vadovaujasi skirtingais kalendoriais?

Priežastys, dėl kurių skirtingos konfesijos turi skirtingus kalendorius, yra greičiau istorinės. Kadangi pirmieji XVI a. kalendorių popiežiaus Grigaliaus nurodymu savo Bažnyčioje pakeitė katalikai, tai protestantai ir ortodoksai, nepripažįstantys popiežiaus valdžios visai Bažnyčiai, neskubėjo jo įsivesti.  Ir tai, žinoma, buvo laikai, kai beveik visur Europoje egzistavo valstybinės religijos. Pirmiausia katalikų pavyzdžiu pasekė protestantų valstybės, vėliau – ortodoksų. Rusijoje naująjį kalendorių XX a., reaguodamas į pokyčius Ortodoksų Bažnyčioje užsienyje ir į bolševikų valdžios spaudimą, bandė įvesti patriarchas Tichonas, bet dėl to, kad po bolševikų revoliucijos prievarta buvo įvedamos įvairios kultūros naujovės, kalendorius tapo vienu iš senosios krikščioniškos kultūros simbolių – kai Bažnyčia buvo verčiama įsivesti naują kalendorių, daugeliui tai sukėlė priešingą reakciją, skatino laikytis senojo.

 

Šiuo metu naujuoju kalendoriumi naudojasi Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Bulgarijos, Rumunijos patriarchatai, Graikijos, Kipro, Albanijos, Čekijos žemių ir Slovakijos autokefalinės Bažnyčios, o nuo rugsėjo 1 d. jis įvedamas autokefalinėje Ukrainos Bažnyčioje. 

 

Lenkijos Bažnyčia oficialiai laikosi senojo kalendoriaus, tačiau kiekviena parapija gali pasirinkti, jeigu nori naujo. 

 

Išimtinai senojo kalendoriaus laikosi tik Rusijos, Serbijos, Sakartvelo (Gruzijos) ir Jeruzalės Bažnyčios.

Kalbant apie kitas konfesijas, Romos katalikai ir protestantai laikosi naujojo kalendoriaus (bet ir kitos šv. Velykų datos), o koptų, armėnų Bažnyčios turi savo unikalius, tautinius kalendorius. Tai, vėlgi, primena, kad kalendoriaus klausimas dažnai yra vietinių tradicijų klausimas.

4. Kodėl Lietuvoje skirtingos ortodoksų bendruomenės vadovaujasi skirtingais kalendoriais?

 

Lietuvoje veikia dvi Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijos – Konstantinopolio patriarchato ir Maskvos patriarchato. Maskvos patriarchatas oficialiai leidžia tik senąjį kalendorių, laikosi vien rusiškos pamaldumo tradicijos. Konstantinopolio patriarchatas nors pasauliniu mastu laikosi naujojo kalendoriaus, atskiroms bendruomenėms leidžia pasirinkti kalendorių. Kadangi Lietuvoje Konstantinopolio patriarchato parapijos jungia įvairių tautybių žmones – ukrainiečius, lietuvius, graikus, rusus, baltarusius... –  kiekvienai parapijai leidžiama pasirinkti kalendorių. Tiems, pas ką šeimoje, giminėje yra įprasta švęsti šventes pagal senąjį kalendorių sudaromos sąlygos jo laikytis, kas tradiciškai laikosi naujojo kalendoriaus, arba nori prie jo pereiti, taip pat turi galimybę. 

5. Ar perėjimas prie naujojo kalendoriaus yra bandymas sujungti katalikybę ir ortodoksinę krikščionybę?

 

Tiesiogiai su katalikybe Ortodoksų Bažnyčios kalendoriaus klausimas niekaip nesusijęs. Pirma, tai klausimas apie grįžimą prie astronomiškai teisingų datų – juk, pavyzdžiui, ilgiausia metų naktis Kristaus gimimui švęsti pasirinkta neatsitiktinai, tame yra tam tikras simbolizmas, šviesa po ilgos tamsos ir t.t.. Antra, gyvenant Lietuvoje, tai dar klausimas apie valstybinių išeiginių ir Bažnyčios kalendoriaus harmonizaciją.  Perėjus prie naujojo kalendoriaus, religinės mūsų šventės: šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Joninės, Dievo Motinos užmigimas (uspenije, Žolinė) mums tampa nedarbo dienomis. Švenčiant pagal senąjį kalendorių, dažnai nutinka taip, kad šios šventės yra darbo dienos. Trečias aspektas – dauguma ortodoksų autokefalinių Bažnyčių naudoja naująjį kalendorių, ir švęsdami pagal naują kalendorių švenčiame šventes kartu su tų Bažnyčių tikinčiaisiais. Tai įžengimas į tam tikrą kultūrinę erdvę – juk esame Europos Sąjungos piliečiai, ir nukeliavę į daugumą Europos Sąjungos šalių, kur veikia didelės Ortodoksų Bažnyčios – Graikijos, Kipro, Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Suomijos... – visur matysime, kad mūsų broliai ir seserys ortodoksai švenčia šventes pagal naująjį kalendorių. Tiksliau, jis jiems joks naujas, o senas, įvestas 1923 m., kai daugelis dabartinių tikinčiųjų dar nebuvo gimę. Pastarasis, kultūrinis argumentas, buvo svarbiausias ukrainiečiams, lėmęs jų sprendimą pereiti prie naujojo kalendoriaus. Ir, priešingai, dalis ukrainiečių Ukrainoje pareiškė, kad tai jiems svarbi tautinė tradicija, todėl jų niekas pereiti prie naujojo kalendoriaus nevers, jiems bus sudarytos sąlygos saugoti savo tradicijas. Tikėjimo mokymo kalendoriaus klausimas neliečia, todėl kurį iš dviejų kalendorių pasirinkti – senąjį ar naująjį – yra laisvo pasirinkimo klausimas.