Kazachstane tarnystę paliko kunigas, kritikavęs patriarchą Kirilą
Kazachstane dėl galimai patirto spaudimo iš tarnystės pasitraukė kunigas vienuolis Jakovas Voroncovas, atvirai smerkęs karą Ukrainoje ir kritikavęs Maskvos patriarchato vadovybę. Maskvos patriarchato vyskupijoje Kazachstane tarnavęs kun. Jakovas Voroncovas pirmą kartą išgarsėjo savo šalyje po to, kai šių metų šv. Velykų pamaldų metu perskaitė maldą kazachų kalba. Tai sukėlė tokį susidomėjimą, kad jį pradėjo kalbinti žurnalistai. Žiniasklaidai kunigas sakė, kad, jo nuomone, pamaldos Kazachstane turėtų vykti ir kazachų kalba, juo labiau, kad ir tarp kunigų yra kazachų, ir dar pridūrė, kad „visi rusakalbiai [Kazachstane] turėtų mokėti kazachiškai“.
Būtent tada, jam atsidūrus dėmesio centre, įvairūs žmonės pradėjo naršyti jo profilius socialiniuose tinkluose. Netrukus žurnalistai atrado dar įdomesnį faktą – kad savo Instagram įrašuose kunigas gana kategoriškai pasisako apie karą Ukrainoje. Viename įrašų, kunigas teigia:
„Karas jokiu būdu negali būti pateisinamas krikščioniškosios pasaulėžiūros požiūriu, Biblijos požiūriu. Karas visada yra žmogžudystė... Tie, kurie jį pradėjo, padarė nuodėmę. Tai ne tik įsakymo „Nežudyk“, bet ir daugelio kitų įsakymų pažeidimas. Kaip krikščionis aš ne tik turiu teisę, bet ir pareigą blogį vadinti blogiu, o gėrį – gėriu... Mano nekentėjus įsiutino ir tai, kad nešioju ženkliuką su Ukrainos vėliava. Bet vėlgi, tai ne politinis veiksmas, o mano užuojautos ir paramos ženklas tiems, kuriems ši vėliava rūpi ir kurių namai buvo užpulti“
Vėliau kunigas negailėjo kritikos ir paties patriarcho Kirilo atžvilgiu:
„Karas jokiu būdu negali būti pateisinamas krikščioniškosios pasaulėžiūros požiūriu, Biblijos požiūriu. Karas visada yra žmogžudystė... Tie, kurie jį pradėjo, padarė nuodėmę. Tai ne tik įsakymo „Nežudyk“, bet ir daugelio kitų įsakymų pažeidimas. Kaip krikščionis aš ne tik turiu teisę, bet ir pareigą blogį vadinti blogiu, o gėrį – gėriu... Mano nekentėjus įsiutino ir tai, kad nešioju ženkliuką su Ukrainos vėliava. Bet vėlgi, tai ne politinis veiksmas, o mano užuojautos ir paramos ženklas tiems, kuriems ši vėliava rūpi ir kurių namai buvo užpulti“
Vėliau kunigas negailėjo kritikos ir paties patriarcho Kirilo atžvilgiu:
„Vasario 25 d. laiške rašiau apie savo įsitikinimą, kad mūsų motina Rusijos Ortodoksų Bažnyčia gali sustabdyti šią beprotybę. Tiek rusų, tiek ukrainiečių tautos kartu su savo valdovais tradiciškai daugiausia priklausė Maskvos patriarchatui. Kas kitas, jei ne mūsų primas Jo Šventenybė patriarchas Kirilas, gali paraginti ir priversti konfliktuojančias šalis siekti taikos? Tik jis ir Šventasis Sinodas turi tokį autoritetą ir įgaliojimus nedelsiant kreiptis į abiejų pusių ginkluotąsias pajėgas ir pareikalauti nutraukti kraujo liejimą. Reikia kuo greičiau pagrasinti [kariaujantiems] ekskomunika ir anatema.“
Kun. Jakovas Voroncovas išsakė nuomonę, kad Rusijoje Bažnyčia turėtų būti nepriklausoma nuo valstybės, o Kazachstano Bažnyčia turėtų būti nepriklausoma nuo Rusijos Bažnyčios. Po kilusio skandalo, jam neoficialiai nebebuvo leidžiama tarnauti ir šių metų birželio mėnesį jis savo Facebook paskyroje paskelbė, kad „susiklosčius aplinkybėms yra priverstas pasitraukti iš tarnystės“.
Kun. Jakovas Voroncovas išsakė nuomonę, kad Rusijoje Bažnyčia turėtų būti nepriklausoma nuo valstybės, o Kazachstano Bažnyčia turėtų būti nepriklausoma nuo Rusijos Bažnyčios. Po kilusio skandalo, jam neoficialiai nebebuvo leidžiama tarnauti ir šių metų birželio mėnesį jis savo Facebook paskyroje paskelbė, kad „susiklosčius aplinkybėms yra priverstas pasitraukti iš tarnystės“.
Savo įraše apie pasitraukimą iš tarnystės kunigas dar pridūrė:
„Misionieriškai veiklai Kazachstane Rusijos Ortodoksų Bažnyčia turės moralinę teisę tik tuo atveju, jeigu pirmasis misijos programos punktas bus [Bažnyčios] dekolonizacija ir dekomunizacija. Šiuo atžvilgiu aš bandžiau padaryti viską, kas buvo įmanoma“.
„Misionieriškai veiklai Kazachstane Rusijos Ortodoksų Bažnyčia turės moralinę teisę tik tuo atveju, jeigu pirmasis misijos programos punktas bus [Bažnyčios] dekolonizacija ir dekomunizacija. Šiuo atžvilgiu aš bandžiau padaryti viską, kas buvo įmanoma“.
Kunigo teigimu, tikinčiųjų ir dvasininkų tarpe Maskvos patriarchate jis seniai pastebėjo „tautinę puikybę, kurios išraiška yra imperinė didybė, didžiarusiškas šovinizmas ir nepagarba kitoms tautoms“.
Kunigas Jakovas Voroncovas gimė 1986 m. Almatoje, Kazachstane, ir yra pusiau rusas, pusiau ukrainietis. Turi pasaulietinį mokytojo išsilavinimą, taip pat teologinį išsilavinimą. Kunigas – nuo 2010 m., vienuolis – nuo 2018 m. Dėstė Almatos ortodoksų kunigų seminarijoje. Dabar jam už pasisakymus Maskvos patriarchate gresia pašalinimas iš kunigų luomo.
