Lk 24, 35-48 („Įvykiai po prisikėlimo“)
35 O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
36 Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ 37 Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. 38 O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? 39 Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. 40 Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. 41 Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ 42 Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. 43 Jis paėmė ir valgė jų akyse.
44 Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. 45 Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, 46 ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių 47 ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. 48 Jūs esate šių dalykų liudytojai“.
Pagaliau Jėzus pasirodo susirinkusiems mokiniams, kurie jau pradeda tikėti, jog Jis gyvas. Bet jų širdyse vis dar gimsta dvejonės. Jiems lengviau patikėti, kad jie mato vaiduoklį, dvasią, negu prisikėlusį Jėzų. Jėzus paprašo valgyti, kad mokiniai matytų, jog Jis prisikėlęs su kūnu. Tai, jog Jėzus valgo, jungia Jį su mumis – Jis vis dar turi tą patį kūną, tačiau Jis atėjo ne per duris, bet tiesiog atsirado tarp jų. Nors ir tas pats, tačiau jau perkeistas ir tobulas Jėzaus kūnas, dvasinis kūnas, kuriuo apsivilksime kiekvienas po savo prisikėlimo. Kūnas, kuris bus visiškoje vienybė su siela, tobulas, nepavaldus meterialaus pasaulio dėsniams, nesenstantis, nesergantis ir amžinas. Tik iškentėjęs kančią ir mirtį Jėzus, vienintelis be nuodėmės, galėjo sugrąžinti šią nuo pat pradžių Dievo numatytą garbę žmogaus kūnui.
Šiandien dėkosiu Dievui už Jo išgelbėjimo planą mums.
Šiandien prašysiu Dievo malonės tikėti mirusiųjų prisikėlimu.
