„Kasdienė duona“ | Lk 24, 1-12 („Tuščias kapas“)

1 Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. 2 Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, 3 o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. 4 Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. 5 Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? 6 Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: 7 'Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!'“ 8 Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. 9 Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. 10 Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. 11 Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.
12 Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.


Didysis šeštadienis – tylos diena. Šiandien Jėzus guli kape, bažnyčios varpai tyli, iki Velyknakčio neaukojamos Šventosios Mišios, diena be Dievo, kurį nužudėme. Tačiau ji labai trumpa, Viešpats nepalieka mūsų ilgam. Jau netrukus užsidegę žiburius bursimės prie laužų bažnyčių šventoriuose ir lauksime patekančios Aušros, To kuris yra Pasaulio šviesa. Jėzus iš tiesų prisikėlė iš kapo. Šį kartą nėra jokios simbolikos, perkeltinių prasmių ar palyginimų. Jis buvo miręs ir vėl atgijo. Štai tokia paprasta ir nepaprastai sudėtinga mūsų tikėjimo esmė. Štai dėl ko Jėzus atėjo į šį pasaulį, štai apie ką mokė visus tuos metus, dėl ko kentėjo ir numirė – kad prisikeltų iš numirusių. Ir ne dėl savęs tai padarytų, bet dėl kiekvieno iš mūsų. „Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11,26).

Todėl šiandien, Didijį Šeštadienį, kuomet esame prie Velykų slenksčio ir netrukus, kaip apaštalas Petras, bėgsime žiūrėti tuščio kapo, turime progą vėl savęs paklausti, ar aš tikiu, kad Jėzus tikrai prisikėlė iš numirusių? Juk Petras bėgo patikrinti kapo, nes taip pat iškart nepatikėjo moterų pasakojimu. Ar aš tikiu? Ir ko dar trūksta mano tikėjimui?

Šiandien dėkosiu Dievui už vidinės tylos ir apmąstymų dieną – Didijį Šeštadienį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės giliau tikėti Jėzaus prisikėlimu iš numirusių ir amžinuoju gyvenimu.

Populiarūs įrašai