2016 m. kovo 28 d., pirmadienis

Kodėl švenčiame Velykas?

Taip pat skaitykite: Judaistiniai ir Apaštališkieji krikščioniškosios Liturgijos šaltiniai 
„Tada Mozė sušaukė visus Izraelio seniūnus ir jiems tarė: „Eikite, parinkite savo šeimoms avinėlius ir papjaukite Perėjimo avinėlį. Paėmę izopo šakelių pluoštą ir pamirkę dubenyje esančiame kraujyje, apšlakstykite dubenyje esančiu krauju durų sąramą ir abi staktas. Nė vienas jūsų teneina pro savo namų duris iki ryto. Juk pereis VIEŠPATS, užmušdamas egiptiečius! Pamatęs ant durų sąramos ir staktų kraują, tas duris VIEŠPATS apeis ir neleis naikintojui įeiti į jūsų namus jūsų užmušti. Jūs švęsite šias apeigas kaip amžiną įsaką jums ir jūsų vaikams. Ir ateityje, atėję į kraštą, kurį VIEŠPATS duos, kaip jis yra pažadėjęs, švęsite šias apeigas. O kai jūsų vaikai jus klaus: ‚Ką reiškia šios apeigos?‘ –atsakysite: ‚Tai Perėjimo auka VIEŠPAČIUI, nes jis praėjo Egipte izraeliečių namus, kai užmušė egiptiečius, bet apsaugojo mūsų namus‘“. Tada žmonės nusilenkė ir parpuolė kniūbsčia pagarbinti. Izraeliečiai išsiskirstė ir padarė lygiai taip, kaip Mozė ir Aaronas buvo jiems įsakę. (Iš 12,21-28)

Mes, lietuviai, Velykas vadiname slavišku skoliniu, kuris reiškia „Didžioji Diena“ (pvz. ukr. Velikden). Tačiau Šventajame Rašte krikščionių Velykos, kaip ir žydų, vadinamos Pascha (Pesach) – Perėjimo švente. Rytų krikščionių velykinėje liturgijoje ši diena vadinama „Paschų Pascha, Šabų Šabu“.


[SKAITYTI TOLIAU]

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą