„Kasdienė duona“ | Lk 9, 18-22
18 Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“ 19 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“. 20 Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Dievo Mesiju“. 21 Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nepasakoti.
22 Jis dar pridūrė, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikeltų.
Jėzus nuošaliai vienas meldėsi. Jėzus, būdamas Dievo Sūnus, Švenčiausiosios Trejybės asmuo, nuolat melsdavosi, tokiu būdu palaikydamas nenutrūkstamą ryšį su Tėvu ir Šventąja Dvasia. Švenčiausiosios Trejybės esmė yra nuolatinis Dieviškųjų asmenų tarpusavio meilės ryšys ir bendravimas. Jėzus, kaip jau suprato apaštalai ir apaštalas Petras išpažino, yra Dievo Mesijas. Jis, atėjęs su išgelbėjimo misija į žemę, priėmęs žmogiškąjį pavidalą, nėra vienas šiame kelyje. Išganymo darbas yra visos Švenčiausiosios Trejybės reikalas. Nuolat būdami šalia apaštalai atpažįsta Jėzų kaip Mesiją. Taip ir mes, nuolat palaikydami maldos ryšį su Dievu, būdami artumoje su Juo, aiškiai galime atpažinti, jog Jėzus yra mūsų Išgelbėtojas. Ir nors Jis jau nėra tokiu pat fiziniu būdu su mumis, kaip buvo su apaštalais, vis dėl to Jis yra šalia. Jis pasilieka ypatingu būdu tarp mūsų savo Bažnyčioje, o mums labiausiai matomas (nors atpažįstamas tik tikėjimo žvilgsniu) Eucharistijoje - duodamas mums savo Kūną ir Kraują duonos ir vyno pavidalu.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad visuomet pasilieka su mumis.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad galėčiau palaikyti nuolatinį ryšį su Juo maldoje.
