„Kasdienė duona“ | Lk 7,31-35

(Jėzus kalbėjo:) 31 „Su kuo aš galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs? 32 Panašūs jie į vaikus, kurie, susėdę prekyvietėje, šaukia vieni kitiems:
'Mes jums grojome, o jūs nešokote;
mes giedojome raudas, o jūs neverkėte'.
33 Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos, negėrė vyno, tai jūs sakėte: 'Jis demono apsėstas'. 34 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, jūs vėl sakote: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. 35 Bet išmintį pateisino visi jos vaikai“.

Šiandien skaitome Jėzaus palyginimą, kuriame Jis kalba apie savo laikų žmones. Ypač tuos, kurie save laiko teisiais, kurie leidžia sau vertinti kitus ir juos savotiškai teisti. Jie nepriėmė Jono Krikštytojo, jie nepriima ir Jėzaus.

Kuo mūsų dienoms aktualus šis palyginimas? Žmonės nedaug tepasikeitė per du tūkstančius metų. Šiandien kitų vertinimas kaip niekada yra išplitęs, žmonės vertinami pagal rūbus, automobilius, piniginės storį, pagal išsilavinimą, užimamas pareigas ir galiausiai, ypač jei tai „teisuolių“ būrys – pagal savo asmeninius moralinius standartus. Dažnai esame linkę manyti, kad ir Dievas mus vertina tokiu pat būdu. Tačiau, kaip anais laikais toks vertinimas sutrukdė atpažinti iš tiesų teisųjį ir pranašą Joną Krikštytoją, o vėliau ir Mesiją – Jėzų, taip ir šiandien kitų vertinimas sutrukdo atpažinti žmonėse tai, kas yra vertingiausia, tai, kad žmogus visų pirma yra mylimas Dievo vaikas, taip, stokojantis tos tikrosios Dievo vaikų garbės, tačiau galintis ją atstatyti per Kristaus kryžių ir prisikėlimą, priimdamas Jį ir atsiduodamas Jam. Jėzus žvelgia į mūsų širdis. Mūsų širdies nusiteikimas yra tas pagrindinis matas, kuriuo būsime įvertinti. Iš mūsų širdies kyla visa, ką mes darome, ar tai būtų teisumo ar nuodėmės darbai ir pasirinkimai.

Dažno iš mūsų širdis yra sužeista, kuomet nepatyrė pakankamai meilės ar buvo atstumta kitų žmonių. Todėl ir pasirinkimai gali būti įtakoti šių sužeidimų. Išorinis vertinimas gali tik pagilinti šias žaizdas. Viešpats gydo sužeistas širdis, priimdamas kiekvieną tokį, koks jis yra ir tai perkeičia žmogų, gal neiškarto, palaipsniui. Taip elgtis esame kviečiami ir mes, tokiu būdu galime būti Jėzaus skelbėjai ir pagalbininkai.

Šiandien dėkosiu Dievui, kad nevertina manęs pagal mano išorę ir pasiekimus, bet priima mane tokį, koks aš esu, ir iš lėto keičia.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad nevertinčiau kitų žmonių paviršutiniškai, bet priimčiau kiekvieną kaip mylimą Dievo vaiką.  

Populiarūs įrašai