Ar Šventoji Tradicija gali būti peržiūrima, jei ji - neteisinga?

Ta pat skaitykite: Bažnyčios mokymo šaltiniai: Šv. Raštas ir Šv. Tradicija

Pirmiausia derėtų skirti Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną, kaip Šventosios Dvasios gyvenimą žemėje ir Bažnyčią kaip žmogišką įstaigą. Bažnyčia kaip Šventosios Dvasios gyvenimas yra neklystanti, tačiau klysti gali žmonės. Ar buvo istorijoje tokių atvejų, jog daugelis žmonių, tvirtinusių, jog yra krikščionys, klydo ir pripažino savo klaidą? Buvo. IV-ajame amžiuje didžioji dalis žmonių, kurie vadino save krikščionimis, priklausė arijonizmo erezijai. Šv. Atanazas Didysis ir jo sekėjai, įrodinėję, jog arijonizmas - erezija, buvo opozicinė mažuma. Bet jie apgynė savo ortodoksiškumą, tikratikystę ir žmonės grįžo prie Šventosios Tradicijos.

Tas pats buvo ir kai daugelis Bažnyčios narių keliems šimtmečiams atkrito į ikonoklazmo (ikonų niekinimo) ereziją, ir daugybė kitų atvejų. Buvo laikas, kai į ereziją atkrito Romos popiežius, tuomet vis dar vadovavęs Ortodoksų Bažnyčiai - Honorijus I (anatemizuotas Bažnyčios už monergizmo ereziją). Žinoma, ortodoksai tiki, kad popiežiaus paklydimo pavyzdys yra ir Romos katalikybės atsiskyrimas.

Šventoji Tradicija negali būti peržiūrima, ji gali būti tik atrandama. Šventasis Raštas tėra Šventosios Tradicijos dalis, todėl jo tyrimai atskleidžia, kokia yra Šventoji Tradicija. Jeigu būtų užtikrintai įrodyta, kad Ortodoksų Bažnyčioje šiandien jos nariai - žmonės - neteisingai supranta Šventąjį Raštą, reikštų, jog tie žmonės atkrito nuo Šventosios Tradicijos. Nesvarbu, protestantai ar kas tuos tyrimus padarė. Tačiau Bažnyčia yra apdairi ir negali blaškytis pagal kiekvieną naują biblistikos atradimą. Mokslas turi savybę būti nepastovus - tai lemia žmogiškosios Bažnyčios santykį su naujausiais mokslo laimėjimais. Kai juos patikrina laikas, jie inkorporuojami į Bažnyčios praktiką.


Tokį apdairumą patvirtina daugybė praktinių atvejų. Pavyzdžiui, iki XIX amžiaus buvo galima sudvejoti, ar abortų draudimas, interpretuojant juos kaip žudymą, nėra vėlesnis, išgalvotas Bažnyčios, neegzistavęs Apaštalų laikais. XIX a. atrastas Didachės, senovinio Apaštalų mokinių laikų dokumento tekstas patvirtino šios tradicijos senoviškumą. 

Bažnyčia Šventajame Rašte yra alegoriškai apibūdinama kaip nuotaka. Gera nuotaka nesiblaško sutikusi kiekvieną gražų jaunikaitį, išgirdusį kiekvieną gražų žodį, o ištikimai laukia jaunikio ir elgiasi apdairiai. 

----------

Savo klausimus galite užduoti http://ask.fm/GintarasSungaila

Komentarai

Populiarūs įrašai