Jo Šventenybės Visuotinio patriarcho žinia maldos už gamtą proga (rugsėjo 1 d., 2023 m.)

 

+ Baltramiejus

Dievo malone

Konstantinopolio – Naujosios Romos

arkivyskupas

ir Visuotinis patriarchas

VISAI BAŽNYČIAI: MALONĖ, RAMYBĖ IR GAILESTINGUMAS NUO visatos Kūrėjo mūsų Viešpaties, Dievo ir Išganytojo Jėzaus Kristaus TEBŪNA SU JUMis visais!

Garbingieji broliai vyskupai ir palaimintieji vaikai Viešpatyje,

Mūsų tikėjimo Vadovo ir Ištobulintojo palaiminimu šiandien įžengiame į naujus Bažnyčios liturginius metus giedodami psalmes bei himnus ir jau trisdešimt penktą kartą šią dieną švęsdami gamtos apsaugos dieną.

Džiaugiamės Visuotinio patriarchato ekologinių iniciatyvų poveikiu ne tik krikščionijai, bet ir kitų religijų atstovų gyvenamose šalyse, jų parlamentams ir politikams, pilietinės visuomenės, mokslo, aplinkosauginių judėjimų ir jaunimo organizacijų sferose. Šiaip ar taip, ekologinę krizę, kaip pasaulinę problemą, galima įveikti tik visuotiniu sąmoningumu ir susitelkimu.

Taip pat išreiškiame savo džiaugsmą, kad jau suvokiama tiesioginė sąsaja tarp ekologinių ir socialinių problemų, o būtent tai, kad gamtinės aplinkos naikinimas pirmiausia paliečia skurdžiausiai gyvenančius žmones. Aplinkosaugos ir socialinių iniciatyvų derinys – tai viltis ateičiai. Rūpestis Dievo kūrinijos ir žmogaus orumo bei teisių apsauga yra tvarus pagrindas darniam vystymuisi ir pažangai.

Pastebėtina, kad šiandien akcentuojama žmogaus teisių „ekologinės ekspansijos“ būtinybė. Netgi kalbama apie „ketvirtąją teisių kartą“, kuri ateina po individualių ir politinių, socialinių ir kultūrinių bei solidarumo teisių, ir reiškia saugios aplinkos užtikrinimą. Kovojant už žmogaus teises negalima nepaisyti to, kad joms grėsmę kelia klimato kaita, geriamojo vandens, derlingos dirvos ir švarios atmosferos stoka, kas bendrai vadinama „aplinkos blogėjimu“. Ekologinės krizės padariniai visų pirma turi būti sprendžiami žmogaus teisių lygmeniu. Aišku, kad visais aspektais ir matmenimis šios teisės sudaro nedalomą vienybę ir kad jų apsauga neturi vykti atskirai.

Šis ryšys taip pat apima problemų, kylančių dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir susijusių su siaubingomis ekologinėmis nelaimėmis, sprendimą. Kiekvienas karo veiksmas yra ir karas prieš kūriniją, tai labai rimta grėsmė gamtai. Atmosferos, vandens ir žemės tarša dėl bombardavimo, branduolinio karo pavojus, pavojingos radiacijos iš atominių elektrinių išsiskyrimas, kancerogeninės dulkės iš subombarduotų pastatų, miškų naikinimas ir ariamos žemės nenaudojimas – visa tai liudija, kad Ukrainos žmonės ir ekosistema patyrė ir tebetiria neapskaičiuojamų nuostolių. Dar kartą balsu raginame: nedelsdami užbaikite šį karą ir pradėkite nuoširdų dialogą!

Visų šių iššūkių akivaizdoje šventoji Didžioji Kristaus Bažnyčia Konstantinopolyje tęsia kovą už kūrinijos vientisumą, pripažindama, kad Bažnyčios rūpestis gamtine aplinka yra ne papildomas veiksmas jos gyvenime, o esminio jos pašaukimo įgyvendinimas, Dieviškosios Eucharistijos tęsinys pasaulyje visomis gero liudijimo formomis ir būdais. Tai buvo ir pats vertingiausias ekologinės teologijos pamokslininko, palaiminto atminimo metropolito Jono iš Pergamo palikimas. Pagerbdami jo didžiulį indėlį, dabartinį patriarcho pranešimą Indikto šventės proga norime užbaigti tuo, ką metropolitas rašė apie Eucharistiją kaip holistinį atsaką į šiuolaikines aplinkos problemas: „Dieviškojoje Liturgijoje fizinis ir materialus pasaulis bei visos juslės dalyvauja kaip nedaloma vienybė. Nėra priešpriešos tarp subjekto ir objekto tikrovės, nėra savininkiško žmogaus proto požiūrio į jį supantį pasaulį. Pasaulis neglūdi priešais, jis nėra žmogaus objektas, bet išgyvenamas priėmimas ir bendrystė. Šventoji Komunija yra ne tik mūsų vienybė su Dievu ir kitais, bet ir valgymas, mūsų gamtinės aplinkos priėmimas ir dalyvavimas joje, o ne materijos išnaudojimas. Šventumas, lydintis šį požiūrį, dieviškoji energija, persmelkianti šiuos santykius, yra Technologijos priešingybė ir atsakymas į mūsų ekologinę problemą. Dėl šios priežasties Eucharistija yra geriausia, ką ortodoksija gali pasiūlyti šiuolaikiniam pasauliui“.

Palaimintų bažnytinių metų, mano broliai ir vaikai Viešpatyje! 

Iš Fanaro, 2023 m. rugsėjo 1 d.

+ Baltramiejus

uoliai besimeldžiantis už jus Dievui