V.Dauparas: Ir vėl mirusiųjų minėjimas, o gal Helovinas? (2 dalis)

Photo from: studyspanishlatinamerica.com

Tęsiant mirusiųjų minėjimo temą, kviečiu pažvelgti į skirtingas tradicijas. Jose dažnai persipina religinė ir kultūrinė dimensijos. Per ilgus amžius skirtinguose kraštuose susiliejo ne vienos religijos ir net ne vienos kultūros palikimas. Panagrinėkime krikščioniškų šalių mirusiųjų minėjimo tradicijas.

Štai Pietų Amerikoje įtakos turėjo vietinių gyventojų – indėnų ir atvykėlių iš Europos papročiai. Šiandien daugelyje vadinamosios Lotynų Amerikos šalyse švenčiamas Helovynas (spalio 31 d.) ir visų šventųjų šventė, nes vyrauja katalikų tikėjimas. Helovyno šventė, per pastarąjį šimtmetį įtakota Šiaurės Amerikos, dabar švenčiama taip, kaip ir JAV. Vaikai pasidabinę kaukėmis vaikšto nuo durų prie durų kaulydami saldumynų. Namai dekoruojami išskobtais moliūgais, voratinkliais ir kitomis dekoracijoms. Pats pavadinimas Helovynas yra žinomas Pietų Amerikoje, bet vis dėl to šventė vadinama ‘Noche de brujas’, išvertus tai reiškia Raganų naktis.

Dalis žmonių nesutinka su šia tendencija dėl religinių įsitikinimų arba dėl to, kad „amerikoniška“ šventė ištrina vietines tradicijas. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių jos yra savitos. Pavyzdžiui Meksikoje ši šventė vadinama Mirusiųjų diena, ispaniškai ‘el Día de los Muertos’. Ši diena dažnai švenčiama su kaukolėmis, muzika, šokiais, valgiais. Žmonės susitinka kapinėse, kur palieka dovanas savo mylimiems mirusiems. Šventė skirta pagerbti mirusius, tikima, kad šią dieną jie sugrįžta iš „ano pasaulio“  į savo žemiškuosius namus. Daugelis šeimų Meksikoje savo namuose šiai šventei paruošia altorių su mirusiųjų nuotraukomis, išpuoštą gėlėmis, saldumynais, mėgstamais iškeliavusiųjų patiekalais ir gėrimais. Mirusiųjų dienos šventimas Meksikoje prasideda spalio 31 d., tą vakarą vaikai vaikšto nuo durų prie durų prašydami saldainių. Prisimenu animacinį filmą, kur labai tiksliai atvaizduotos šios tradicijos, dekoracijos ir šventės turinys – mirusiųjų pagerbimas, bei tikėjimas, kad mirusieji šią dieną apsilanko savo namuose. Filmas vadinasi „Koko“ (2017 m.), tad galite jį peržiūrėti ne tik pramogai, bet ir pažintiniais tikslais.

Kadras iš filmo "Koko"

 

Kolumbijos pakrantės mieste Kartagenoje lapkričio 1 d. švenčiama „Kartagenos de Indianos Tintililillo“, dar vadinama "Ángeles somos" („Angelai mes esame“) šventė, šie pavadinimai kilę iš dainų. Ji atsirado iš tipiškos Kolumbijos šventės, kai vaikai eina prašyti maisto, dainuodami dainas, pavyzdžiui, „Angelai mes esame, iš dangaus mes ateiname, prašydami sau išmaldos. Šnapso ir romo Marcelui. Brendžio ir vyno Marcelinai".

Pasak tradicijos, kiekvienas vaikas įkūnija angelą, kuris mainais už paaukotą maistą atneša šeimai palaiminimą. Tai taip pat puikus būdas vietos vaikams užsidirbti šiek tiek papildomų kišenpinigių dainuojant: „Tintililillo, tintililillo, penki pesai mano kišenei“. Ši tradicija laikoma labai svarbia vietos vaikams, nes ji padeda ugdyti tokias vertybes, kaip sugyvenimas, solidarumas ir bendrystė.

Iš Pietų Amerikos keliaukime į Šiaurės Ameriką. Apie Helovyno šventę greičiausiai mes iš čia ir sužinojome. Ji į šį žemyną atkeliavo su imigrantais airiais. Kaip dažnai atsitinka, amerikietiškoji šventės versija yra stipriai komercializuota, dėl to ir išplitusi po platųjį pasaulį. Štai 2020 metais namų papuošimams ir kostiumams amerikiečiai išleido 8 milijardus dolerių, šią šventę švenčia maždaug 58% JAV gyventojų.  Amerikoniškojo Helovyno šventę galime sutikti net Japonijoje ir ji sparčiai populiarėja. Plačiąja prasme ši šventė nutolo ne tik nuo savo giliausių šaknų, bet ir nuo krikščioniškos kilmės. Dabar tai tiesiog viena iš didžiųjų metų švenčių kartu su Padėkos diena ir Kalėdomis (kurios taip pat savo kilme yra labai krikščioniškos šventės). Helovynas – tai proga išskirtinai pasipuošti namus, šėlioti persirengus įvairiausiais baisiais kostiumais, vaikams tai taip pat smagus laikas persirengti ir lankyti kaimynų namus, prašant apgauti arba paskanauti („Trick or treat“). Tokia šventės versija atkeliavo ir į Lietuvą.

Na, o dabar kviečiu pažvelgti į baisiąją Helovyno pusę. Juk tūlas krikščionis yra girdėjęs, kad Helovyno švęsti negalima, nes tai velniška šventė. Tam, kad tai išsiaiškintume mums teks keliauti ne tik geografiškai, bet ir laiku.

Laukite tęsinio.