Nilo pašventinimo apeigos

Šioje nuotraukoje gerai matosi skirtumas tarp Ta-Kemet, juodosios, derlingosios žemės (šitaip egiptiečiai vadino savo šalį) ir dešret, ją supančios dykumos. Egipto civilizacija didžiąją savo istorijos dalį buvo priklausoma nuo Nilo upės, kuri atslūgdama ir palikdama savo vagą žmonėms atlaisvina derlingą žemę. Nilas tiek senovės Egipto, tiek koptų kalba vadinamas tiesiog „upė“ (egipt. Hapy, kopt., phIaro). Tokia ji svarbi.

Ortodoksų Aleksandrijos patriarchate egzistuoja Nilo pašventinimo apeigos (iš patriarcho pamokslo nevisai supratau, ar tebeatliekamos). Visas apeigas graikų ir arabų kalbomis galima rasti čia - http://ikee.lib.auth.gr/record/133724/files/GRI-2014-11770-2.pdf

Kasmet savaitę prieš Šv. Sekmines ir savaitę po, krikščionys renkasi prie Nilo upės ir meldžiasi, o jų apogėjuje diakonas su žmonėmis šaukia:

Pakilk, pagal Dievo paliepimą bei tvarką Nile!
(Ανω τή προνοία και τή προστάξει του Θεου Νείλε)

Pakilk Nile! Pakilk Nile! Pakilk Nile! (Ανω Νείλε)

Šūksnių ir giesmių metu į upę nuleidžiamas kryžius upės pašventinimui.