Oktoichas ir 8 tonų simbolizmas
Žodis „Oktoichas“ ortodoksų tradicijoje reiškia du dalykus:
1) Pamaldų knygą
2) 8 tonų giedojimo sistemą
Oktoichas kaip pamaldų knyga tai tokia knyga, kurioje sudėtos 8 savaičių ciklo pamaldų kintamosios dalys. Ortodoksų tradicijoje kiekviena savaitė turi savo toną, jis keičiasi paeiliui kas savaitę (1, po to - 2, po to - 3... pasibaigus 8-ajam, vėl 1). Kai nėra kokių nors minėjimų, kintamosios pamaldų dalys imamos iš Oktoicho.
Kita šio žodžio reikšmė - 8 tonų sistema. Graikų tradicijoje kiekvienas iš tonų daugmaž atitinka dermę, nors ir turi tam tikras fiksuotas melodijas ir melodines frazes. Šioje tradicijoje visi pamaldų tekstai giedami pagal savaitės toną (netgi Evangelija rečituojama pagal toną).
Rusų tradicijoje 8 tonų sistema laikui bėgant supaprastėjo ir pavirto melodijų ir melodinių frazių rinkiniu. Ne melodingumu paremtas graikų giedojimas pasirodė esąs per sudėtingas rytų slavų kraštams ir palaipsniui darėsi vis melodingesnis.
Graikiškas sekmadienio troparas, 3 t.
Slaviškas sekmadienio troparas, 3 t.
Tiek graikų, tiek rusų tradicijoje yra 8 tonai. Rusų tradicijoje svarbiosios 8 tonų sistemoje yra šios melodijos:
Dėl to, kad graikų tradicijoje tonai ne tiek susieti su melodijomis, jų giedojimas yra lankstesnis. Toje tradicijoje itin svarbus muzikos formos simboliškumas - kiekvienas tonas turi savo prasmę, kiekvienas melodijos vingis iliustruoja tekstą. Jei graikai gieda apie pragarą, gieda žemas natas; jei apie dangų - aukštas.
Rusų tradicijoje perėjus prie fiksuotų melodijų toks melodijos lankstumas buvo paprastas. Visgi, tam tikras melodijos ir teksto turinio sąryšis išliko. Kadangi kai kurie tonai turi pasikartojančių muzikinių elementų, jų simbolizmui apibūdinti taip pat svarbus tekstų turinys. Lengva atpažinti, kad skirtingai tonai naudojami skirtingomis progomis, iliustruoja skirtingo turinio tekstus ir tam tikrais atvejais ryšys tarp teksto turinio ir muzikinės išraiškos yra akivaizdus (pvz. ypač 6 tone).
Prieš pristatant 8 tonų simboliką, derėtų paminėti, kad dėl istorinių priežasčių rusų tradicijoje pakito tonų muzikiniai ryšiai.
Graikų tradicijoje yra keturi pagrindiniai tonai (1-4), kurie turi antrinius (plagioi) tonus - pl. 1, pl. 2, pl. 3, pl. 4 (atitiktų rusų 5, 6, 7 ir 8 tonus). Išimtis tik „7“ tonas, kuris iš tikrųjų graikų tradicijoje nėra antrinis 3 tono variantas, o atskiras, „sunkusis“ tonas (barys).
Rusų tradicijoje tonai „antriniais“ nebevadinami, nes ilgainiui ketvirto tono antrininku (muzikine prasme) tapo ne 8, o 7 tonas, o 8 sudaro grupę su 3 tonu. Taigi, muzikiniai ryšiai yra tokie: 1-5; 2-6; 3-8; 4-7. Nepaisant muzikinių pokyčių, tekstų prasmės požiūriu ryšys išliko 3-7; 4-8 ir t.t..
1 tonas. Teofanija: Dievo ir žmogaus susitaikymas.
Šis tonas simbolizuoja Dievo ir žmogaus susitaikymą, Dievo apsireiškimą žmogui, blogio įveiką. Jis - itin iškilmingas. Beveik visos Velykų pamaldos yra sudarytos iš 1 ir 5 tono giesmių.
Žinomiausi tekstai: Troparas Kryžiui, Teofanijos troparas, Dievo Motinos Užmigimo troparas.
2 tonas. Nuolankumas kaip kelias pas Dievą.
Šio tono tekstuose lyginamos pereinamosios būklės, iš seno į naują, nuo prigimties - prie antgamtiškumo. Tai - prieššventinių pamaldų tonas, jam taip pat priklauso itin jautrios stichiros Dievo Motinai (tai - Nesudegančio Krūmo tonas). Šis tonas primena žmogui, kad reikia pereiti iš nuodėmės į gyvenimą.
Žinomiausi tekstai: Šeštadienio troparai visiems šventiesiems ir užmigusiesiems („Apaštalai, kankiniai ir pranašai“). Stichira Dievo Motinai „Palaiminčiausioji esi, Dievo Gimdytoja Mergele“. Kanono irmas „Eikite žmonės“.
3 tonas. Dangiškasis džiaugsmas
Vienas iš rečiau naudojamų tonų. Šio tono tekstuose - gausu teologijos (galbūt tai susiję su tuo, kad 3 atitinka Trejybę), juose pabrėžiamas Evangelijos džiaugsmas.
Žinomiausi tekstai: Prokimenas „Dievo Gimdytojos giesmė“
4 tonas. Visuotinė šventė ir gyvenimas nešant Kryžių
Dažniausiai naudojamas tonas. Biblijos numerologijoje skaičius 4 simbolizuoja pasaulį (4 pasaulio šalys) ir Kryžių. Todėl šis iškilmingas tonas pabrėžia išganymo universalumą ir pasakoja Kryžiaus istoriją. Daugelis troparų vyskupams ir vienuoliams, taip pat kai kurių didžiųjų švenčių troparai yra 4 tono.
Žinomiausi tekstai: Šv. Kalėdų troparas, „Sveika, Marija“, troparas šv. Mikalojui Stebukladariui
5 tonas. Pagarbinimo tonas
Šis tonas savo tematika atkartoja pirmąjį, jį išbaigia. Žmogus ir Dievas yra vienybėje, todėl jis kviečiamas pagarbinti Dievą.
Žinomiausi tekstai: Sekmadienio rytmetinės troparai («Ангельский собор»).
6 tonas. Atgaila
Šiam tonui priklauso daug Didžiosios Savaitės (ypač Didžiojo Šeštadienio) ir laidotuvių tekstų, šv. Andriejaus Kretiečio Didysis atgailos kanonas. Jis išreiškia liūdesį dėl nuodėmių, gilią atgailą. Dėl savo švelnumo, paprastumo ir nuoširdumo, šis tonas labai populiarus.
Žinomiausi tekstai: Malda Šventajai Dvasiai, „Kristaus Prisikėlimą regėję“, „Tavo Prisikėlimą, Išganytojau Kristau“
7 tonas (pl. 3). Atsimainymas
Rečiausiai naudojamas tonas. Teksto turinio ir simbolikos atžvilgiu šis tonas išbaigia 3 toną, tačiau melodiškai rusų tradicijoje jis artimesnis 4-ajam. Skaičius 7 Šventajame Rašte simbolizuoja kūrybos pabaigą, poilsį, tematiškai šio tono tekstuose dominuoja atsimainymo (pasikeitimo) tema.
Žinomiausi tekstai: Troparas atsimainymui.
8 tonas. Pilnatvė, amžinybė
Skaičius 8 Šventajame Rašte simbolizuoja amžinybę, tobulą pilnatvę. Šio tono tekstai taip pat pasižymi ekspresyvumu, nes daug jų prasideda ištiktukais „ak“, „o“ ir kt.
Teksto turinio ir simbolikos atžvilgiu šis tonas išbaigia 4 toną, tačiau melodiškai rusų tradicijoje jis artimesnis 3-ajam.
Žinomiausi tekstai: „Tave, Karvede“, 9 valandos troparas, Velykų laiko įpusėjimo troparas, „Išties verta“ (giesmė, giedama kam nors baigiantis), nemažai gerai žinomų maldų už mirusius.
________
Tonų reikšmės pgl. Всенощное бдение. Богослужебные песнопения Православной Церкви. Ред. и коммент. Д. Болгарский. Киев: Издание Свято-Троицкого Ионинского монастыря, 2000.
1) Pamaldų knygą
2) 8 tonų giedojimo sistemą
Oktoichas kaip pamaldų knyga tai tokia knyga, kurioje sudėtos 8 savaičių ciklo pamaldų kintamosios dalys. Ortodoksų tradicijoje kiekviena savaitė turi savo toną, jis keičiasi paeiliui kas savaitę (1, po to - 2, po to - 3... pasibaigus 8-ajam, vėl 1). Kai nėra kokių nors minėjimų, kintamosios pamaldų dalys imamos iš Oktoicho.
Kita šio žodžio reikšmė - 8 tonų sistema. Graikų tradicijoje kiekvienas iš tonų daugmaž atitinka dermę, nors ir turi tam tikras fiksuotas melodijas ir melodines frazes. Šioje tradicijoje visi pamaldų tekstai giedami pagal savaitės toną (netgi Evangelija rečituojama pagal toną).
Rusų tradicijoje 8 tonų sistema laikui bėgant supaprastėjo ir pavirto melodijų ir melodinių frazių rinkiniu. Ne melodingumu paremtas graikų giedojimas pasirodė esąs per sudėtingas rytų slavų kraštams ir palaipsniui darėsi vis melodingesnis.
Graikiškas sekmadienio troparas, 3 t.
Slaviškas sekmadienio troparas, 3 t.
Tiek graikų, tiek rusų tradicijoje yra 8 tonai. Rusų tradicijoje svarbiosios 8 tonų sistemoje yra šios melodijos:
- Troparų tonai
- Stichirų tonai
- Prokimenų tonai
- Kanono giesmių tonai
Dėl to, kad graikų tradicijoje tonai ne tiek susieti su melodijomis, jų giedojimas yra lankstesnis. Toje tradicijoje itin svarbus muzikos formos simboliškumas - kiekvienas tonas turi savo prasmę, kiekvienas melodijos vingis iliustruoja tekstą. Jei graikai gieda apie pragarą, gieda žemas natas; jei apie dangų - aukštas.
Rusų tradicijoje perėjus prie fiksuotų melodijų toks melodijos lankstumas buvo paprastas. Visgi, tam tikras melodijos ir teksto turinio sąryšis išliko. Kadangi kai kurie tonai turi pasikartojančių muzikinių elementų, jų simbolizmui apibūdinti taip pat svarbus tekstų turinys. Lengva atpažinti, kad skirtingai tonai naudojami skirtingomis progomis, iliustruoja skirtingo turinio tekstus ir tam tikrais atvejais ryšys tarp teksto turinio ir muzikinės išraiškos yra akivaizdus (pvz. ypač 6 tone).
Prieš pristatant 8 tonų simboliką, derėtų paminėti, kad dėl istorinių priežasčių rusų tradicijoje pakito tonų muzikiniai ryšiai.
Graikų tradicijoje yra keturi pagrindiniai tonai (1-4), kurie turi antrinius (plagioi) tonus - pl. 1, pl. 2, pl. 3, pl. 4 (atitiktų rusų 5, 6, 7 ir 8 tonus). Išimtis tik „7“ tonas, kuris iš tikrųjų graikų tradicijoje nėra antrinis 3 tono variantas, o atskiras, „sunkusis“ tonas (barys).
Rusų tradicijoje tonai „antriniais“ nebevadinami, nes ilgainiui ketvirto tono antrininku (muzikine prasme) tapo ne 8, o 7 tonas, o 8 sudaro grupę su 3 tonu. Taigi, muzikiniai ryšiai yra tokie: 1-5; 2-6; 3-8; 4-7. Nepaisant muzikinių pokyčių, tekstų prasmės požiūriu ryšys išliko 3-7; 4-8 ir t.t..
1 tonas. Teofanija: Dievo ir žmogaus susitaikymas.
Šis tonas simbolizuoja Dievo ir žmogaus susitaikymą, Dievo apsireiškimą žmogui, blogio įveiką. Jis - itin iškilmingas. Beveik visos Velykų pamaldos yra sudarytos iš 1 ir 5 tono giesmių.
Žinomiausi tekstai: Troparas Kryžiui, Teofanijos troparas, Dievo Motinos Užmigimo troparas.
2 tonas. Nuolankumas kaip kelias pas Dievą.
Šio tono tekstuose lyginamos pereinamosios būklės, iš seno į naują, nuo prigimties - prie antgamtiškumo. Tai - prieššventinių pamaldų tonas, jam taip pat priklauso itin jautrios stichiros Dievo Motinai (tai - Nesudegančio Krūmo tonas). Šis tonas primena žmogui, kad reikia pereiti iš nuodėmės į gyvenimą.
Žinomiausi tekstai: Šeštadienio troparai visiems šventiesiems ir užmigusiesiems („Apaštalai, kankiniai ir pranašai“). Stichira Dievo Motinai „Palaiminčiausioji esi, Dievo Gimdytoja Mergele“. Kanono irmas „Eikite žmonės“.
3 tonas. Dangiškasis džiaugsmas
Vienas iš rečiau naudojamų tonų. Šio tono tekstuose - gausu teologijos (galbūt tai susiję su tuo, kad 3 atitinka Trejybę), juose pabrėžiamas Evangelijos džiaugsmas.
Žinomiausi tekstai: Prokimenas „Dievo Gimdytojos giesmė“
4 tonas. Visuotinė šventė ir gyvenimas nešant Kryžių
Dažniausiai naudojamas tonas. Biblijos numerologijoje skaičius 4 simbolizuoja pasaulį (4 pasaulio šalys) ir Kryžių. Todėl šis iškilmingas tonas pabrėžia išganymo universalumą ir pasakoja Kryžiaus istoriją. Daugelis troparų vyskupams ir vienuoliams, taip pat kai kurių didžiųjų švenčių troparai yra 4 tono.
Žinomiausi tekstai: Šv. Kalėdų troparas, „Sveika, Marija“, troparas šv. Mikalojui Stebukladariui
5 tonas. Pagarbinimo tonas
Šis tonas savo tematika atkartoja pirmąjį, jį išbaigia. Žmogus ir Dievas yra vienybėje, todėl jis kviečiamas pagarbinti Dievą.
Žinomiausi tekstai: Sekmadienio rytmetinės troparai («Ангельский собор»).
6 tonas. Atgaila
Šiam tonui priklauso daug Didžiosios Savaitės (ypač Didžiojo Šeštadienio) ir laidotuvių tekstų, šv. Andriejaus Kretiečio Didysis atgailos kanonas. Jis išreiškia liūdesį dėl nuodėmių, gilią atgailą. Dėl savo švelnumo, paprastumo ir nuoširdumo, šis tonas labai populiarus.
Žinomiausi tekstai: Malda Šventajai Dvasiai, „Kristaus Prisikėlimą regėję“, „Tavo Prisikėlimą, Išganytojau Kristau“
7 tonas (pl. 3). Atsimainymas
Rečiausiai naudojamas tonas. Teksto turinio ir simbolikos atžvilgiu šis tonas išbaigia 3 toną, tačiau melodiškai rusų tradicijoje jis artimesnis 4-ajam. Skaičius 7 Šventajame Rašte simbolizuoja kūrybos pabaigą, poilsį, tematiškai šio tono tekstuose dominuoja atsimainymo (pasikeitimo) tema.
Žinomiausi tekstai: Troparas atsimainymui.
8 tonas. Pilnatvė, amžinybė
Skaičius 8 Šventajame Rašte simbolizuoja amžinybę, tobulą pilnatvę. Šio tono tekstai taip pat pasižymi ekspresyvumu, nes daug jų prasideda ištiktukais „ak“, „o“ ir kt.
Teksto turinio ir simbolikos atžvilgiu šis tonas išbaigia 4 toną, tačiau melodiškai rusų tradicijoje jis artimesnis 3-ajam.
________
Tonų reikšmės pgl. Всенощное бдение. Богослужебные песнопения Православной Церкви. Ред. и коммент. Д. Болгарский. Киев: Издание Свято-Троицкого Ионинского монастыря, 2000.
