Gerojo plėšiko slėpinys
Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs.“ Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“
- Lk 23, 33. 39–42
Rusiškas kryžius turi aštuonis galus, tris skersinius: vienas simbolizuoja užrašą, prikaltą ant Jėzaus kryžiaus („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“; Jn 19, 19), kitas – tą kryžiaus dalį, prie kurios buvo prikaltos rankos, trečias – prie kurios prikaltos kojos. Apatinis skersinis yra pakreiptas įstrižai.
Tradiciškai aiškinama, kad skersinio padėtis primena Jėzaus pokalbį su plėšikais. Iš dešinės buvo nukryžiuotas gerasis plėšikas, atgailavęs prieš mirtį, iš kairės – besityčiojęs. Tarsi svarstyklės skersinis rodo, kad gerasis plėšikas buvo nuteisintas ir išganytas, o kitas piktadarys taip ir liko apsunkęs. Kai kurie sako: „Skersinis rodo trumpiausią kelią tarp rojaus ir pragaro.“
Retai susimąstome apie šio pasakojimo paradoksalumą. Plėšikai, matyt, padarė rimtus nusikaltimus, kad buvo nukryžiuoti. Tačiau gerajam užteko viso labo pripažinti, kad „gavo ko nusipelnęs“, ir paprašyti Jėzaus jį prisiminti savo karalystėje, kad visos jos piktadarybės būtų pamirštos ir jis būtų priimtas į rojų. Šis Jėzaus sprendimas atrodo toks neteisingas, kad kai kurie krikščionys išgalvojo legendą, kaip atseit, kai dar Jėzus buvo kūdikis ir Jo šeima bėgo į Egiptą, šis nusikaltėlis buvęs vienas iš juos užpuolusių plėšikų ir nusprendęs kūdikio pasigailėti. Žinoma, Naujajame Testamente jokių panašių istorijų nerandame.
