Pašaukimas IV
Pašaukimas celibatui. Kunigystė. Trečias gyvenimo būdo pašaukimas, tai celibatinis arba vienišiaus, kartais sakoma „viengungiškas“ pašaukimas. Galime apsistoti ties tarptautiniu žodžiu celibatas (lot. caelibatus, caelebs 'nevedęs'). Šį pašaukimą galima apibūdinti kaip žmogaus sąmoningą pasirinkimą nevesti/netekėti, t.y. neturėti šeimos. Nors tai ir panašu į vienuolinį pašaukimą, nes vienuoliai taip pat nesukuria šeimos, tačiau tai skirtingi dalykai. Vienuoliai duoda įžadus laikytis trijų Evangelinių dorybių. Celibato atveju žmogus tokių įžadų neduoda, jis nepriklauso jokiai kongregacijai ar vienuoliniai bendruomenei, nėra saistomas įžadų. Vienuoliai laikosi skaistumo, o celibatas yra pasirinkimas nesukurti šeimos. Skaistumas yra dorybė, o celibatas - veiksmas. Verta pastebėti, kad visi krikščionys kviečiami laikytis skaistumo dorybės. Bet tai jau kita tema.
appszoom.com |
Iš esmės galima kalbėti apie du celibato variantus – pasirinktas arba savanoriškas celibatas ir nesavanoriškas celibatas. Pirmuoju atveju žmogus tiesiog jaučia poreikį likti vienas ir tokiu būdu turėti galimybę labiau pasišvęsti kokiai nors savo veiklai, tarnavimui, kitos rūšies pašaukimui. Pavyzdžiui, gydytojas misionierius sąmoningai pasirenka celibatinį gyvenimo būdą, kad galėtų keliauti po skurdžias šalis, kuriose siaučia epidemijos ir gydyti užsikrėtusius žmones.
Nesavanoriškas celibatas yra tuomet, kai žmogus tiesiog neranda sau poros. Įdėjęs daug pastangų, gal kiek nusivylęs ir pavargęs nuo nuolatinių pastangų, žmogus galiausiai susitaiko su savo situacija, priimdamas tokį pašaukimą ir jį įprasmindamas. Viena žinoma aktorė savo celibatą įprasmino ne tik atsiduodama teatrui ir menui, bet ir pasitarnaudama Dievui per savanorystę Bažnyčioje ir vargšų prieglaudoje.
Paprastai viengungystė neįvardinama pašaukimu celibatui. Žmogus tiesiog lieka nesukūręs šeimos, tačiau kaip ir šeimos ar vienuolystės pašaukimuose, taip ir čia reikalingas ištyrimas. Svarbu žmogui atpažinti pašaukimą celibatui, kad galėtų jį išpildyti atsiduodama(s) kitoje tarnystėje ir būti užtikrintu (-a) dėl savo gyvenimo būdo.
Tai ypatingai svarbu vaikinams renkantis kunigystės kelią. Romos Katalikų Bažnyčioje celibatas yra privalomas kunigams, na o Rytų (Ortodoksų) Bažnyčiose laisvai pasirenkamas. Čia nekalbėsime apie pastoriaus tarnystę, nes protestantiškose Bažnyčiose pastorius gali vesti. Apaštalinėse Bažnyčiose (katalikų ir ortodoksų) kunigystė yra sakramentinė ir po šio sakramento vesti nebegalima. Taigi ir Rytų Bažnyčiose kunigas negali vesti, tačiau vedęs vyras gali tapti kunigu. Lygiai kaip ir celibate gyvenantis gali tapti kunigu. Taigi, šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, jog prieš tapdamas kunigu, vyras turi atpažinti savo gyvenimo būdo pašaukimą ir į jį įžengti.
estatevaults.com kun. Mihel-Marie |
Čia galime pažymėti, jog „po kunigystės sakramentu“ iš tiesų slepiasi trys dvasiniai laipsniai – diakonatas, kunigystė ir vyskupystė, kurie savo dvasine prigimtimi yra vienodi, tačiau skiriasi dvasiniu laipsniu ir atliekama tarnyste, šiuo atveju mums tai nėra aktualu, todėl kalbėsime apie dvasinį pašaukimą, tačiau naudosime sąvoka kunigystė, pasinaudodami apibendrintu sakramento pavadinimu. Įdomumo dėlei galime pasakyti, jog diakonai tiek Katalikų, tiek Rytų Bažnyčiose gali būti ir vedę ir nevedę, kunigai – Katalikų Bažnyčioje privalo laikytis celibato, Rytų Bažnyčiose gali būti ir vedę ir celibatiniai, o vyskupai abiejose Bažnyčiose turi būti nevedę, tačiau Rytų Bažnyčiose – ne celibatiniai, bet vienuoliai.
commons.wikimedia.org |
Iš esmės pašaukimas į kunigystę, kaip minėjome pirmojoje straipsnio dalyje yra profesinis, tačiau apima ir tam tikrus gyvenimo būdo pašaukimo bruožus. Pavyzdžiui, dvasininkas negali vesti po to, kai priėmė sakramentą, jis taip pat negali vesti antrą kartą (našlystės atveju). Kadangi kunigystės šventimai, kaip ir santuoka, o pasak kai kurių teologų ir vienuolystė taip pat, yra sakramentas, tai reiškia, jog jis apima visą gyvenimą, o kalbant transcendentine prasme ir visą amžinybę. Žinoma, tai nėra universalus absoliutas, yra atvejų, kuomet bet kuris iš šių trijų žmogaus gyvenimo būdo pašventimų gali būti atšauktas ar kitaip panaikintas. Žmonės padaro klaidų ir tos klaidos gali būti įvairios, o jų atitaisymas ar prisiėmimas atsakomybės už jas reikalauja aukų, kartais net pašaukimo atsisakymo. Tai paprastai sukelia kančias tiek pačiam žmogui, tiek šalia esantiems.
Todėl pabrėžiame, kad reikia labai nuodugniai ištirti savo pašaukimą prieš priimant galutinį sprendimą, o jį priėmus - pasiryžti laikytis iki galo ir prašyti Dievo pagalbos.
Na, o renkantis kunigystę, visų pirma vyras turi ištirti savo pašaukimą celibatui arba šeimai. Žinoma, jis gali paraleliai tirti ir savo pašaukimą į kunigystę, nes kaip ir vienuolyne, paprastai yra galimybė ne vienerius metus ruoštis, studijuojant ir gyvenant seminarijoje. Katalikų Bažnyčioje dažnai pasitaiko atvejų, jog vyrai ištiria pašaukimą į kunigystę ir sutinka jį prisiimti. Tačiau pašaukimas celibatui, deja dažnai nėra pridedamas de facto, tai yra celibatas yra privalomas, bet žmogus neturi jam pašaukimo ir žmogus prisiimdamas sakramentinę tarnystę, būna nepasiruošęs celibatiniam gyvenimui, dėl to jis susiduria su sunkumais. Žinoma, yra galimybė, kaip ir nesavanoriško celibato atveju, ištirti save, priimti situaciją ir užauginti ar išmelsti celibatinį pašaukimą. Gi Rytų Bažnyčiose kunigystė turi labiau tarnavimo aspektą, ji mažiau susipynusi su gyvenimo būdo pašaukimu. Dažnas atvejis, kuomet jaunuolis, baigęs seminariją, nėra iš karto šventinamas diakonu, nes dar nėra vedęs, tačiau nori tai padaryti. Tokiu atveju Bažnyčia laukia kol kandidatas sukurs šeimą ir tik tada jį pašventina dvasininko tarnystei. Žinoma pasitaiko atvejų, kuomet žmogus paskuba ar suklysta.
Kalbant apie gyvenimo būdo pašaukimą ir pašaukimus apskritai, žmogus ne savo pašaukime beveik negali ištverti. Tokiam žmogui gyvenimas tampa kančia, jis nesijaučia laimingas, natūraliai iškylantys sunkumai atrodo nepakeliami. Visada įmanoma ištaisyti klaidą. Kartais tai įvyksta savaime ir žmogus pajunta palengvėjimą. Kartais susiklosto tokios aplinkybės. Kartais tai labai sunku ir skausminga. Tačiau jeigu žmogus atviras tiesai, stengiasi nemeluoti pats sau ir eina išvien su Dievu, viskas yra įmanoma.
Bus daugiau...