Pasaulio ortodoksų naujienos. Savaitės apžvalga (balandžio 14 d.)

UKRAINA

Maskvos Patriarchato Kijevo metropolitas Onufrijus, kuris anksčiau neigė turįs Rusijos pasą, vis dėlto prisipažino jį turįs. Hierarchas šį faktą siejo su jo studijomis Maskvos dvasinėje seminarijoje ir ketinimu likti tarnauti Švenčiausiosios Trejybės Šv. Sergijaus lauroje netoli Maskvos. Žlugus Sovietų Sąjungai jo Rusijos pilietybė automatiškai išliko, nors metropolitas Onufrijus pasiėmė ukrainietišką pasą ir visada laikė save ukrainiečiu ir Ukrainos piliečiu. Oficialiai atsisakė Rusijos pilietybės, kai santykiai tarp abiejų šalių pablogėjo. Maskvos Patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (UOB-MP) kunigams ir vadovybei nuolat tenka teisintis dėl savo ryšių ir pavaldumo Maskvos Patriarchatui. Kanoniškai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, priešingai nei ji teigia, tebėra Rusijos Bažnyčios dalis, o tai sukėlė visuotinį daugelio Ukrainos piliečių pasipiktinimą. Pastaruoju metu teisėsaugininkai atlieka patikrinimus daugelyje UOB-MP bažnyčių ir struktūrų.

LIETUVA-BALTARUSIA

Du žinomi baltarusių kunigai - protojerėjus Georgijus Roj’us ir kun. Aleksandras Kuchta jų prašymu buvo priimti į Konstantinopolio patriarchato dvasininkų gretas. Ši žinia sulaukė plataus atgarsio, nes tai buvo pirmas kartas, kai nepritariantys oficialiai Maskvos Patriarchato politikai dėl karo ir diktatūros rėmimo baltarusiai kunigai kreipėsi pagalbos ir apsaugos į patriarchą Baltramiejų. Po 2020 m. įvykių Baltarusios Ortodoksų Bažnyčia tapo provyriausybine ideologine struktūra, tarnaujančia Lukašenkos režimui. Metropolitui Venjaminui (Tupeko) pavyko draudimais ir bažnytinėmis bausmėmis "išvalyti" Bažnyčią nuo bet kokios disidentinės ir politinės veiklos. Tikintieji, nepritariantys "oficialiajai ideologijai", priversti gyventi be sielovados. Besipriešinantiems Lukašenkos režimui ortodoksų tikėjimo kaliniams naujoje Baltarusios ortodoksų tikrovėje nėra vietos. Pats metropolitas Venjaminas, pasak žurnalistų, yra atsakingas už kai kurių Baltarusios piliečių baudžiamąjį persekiojimą. Tai gali būti ne vienintelis atvejis, kai Baltarusios dvasininkai prašys Visuotinio Patriarchato pakeisti jurisdikciją. Plačiai žinoma, kad tiek Rusijoje, tiek Baltarusioje yra daugybė kunigų, kurie ne palaiko, o giliai smerkia tai, ką daro patriarchas Kirilas (Gundiajevas), tačiau saugumo sumetimais yra priversti tylėti.

RUMUNIJA

Praėjusią savaitę Putnos vienuolyne vyko kasmetinės pamaldos, skirtos atminti 1941 m. balandžio 1 d. Varnicoje (Rumunija) žuvusiems tūkstančiams rumunų. Ši vieta ir istorinis įvykis vadinami "Rumunijos Katyne". Šiaurės Bukoviną okupavusi Sovietų Sąjunga žiauriai nužudė 3 000 rumunų, kurie bandė kirsti sieną: jie nesutiko su Stalino ir Hitlerio įvykdytu savo šalies padalijimu ir nusprendė palikti savo vietas bei persikelti į Rumuniją. Su savimi jie nepasiėmė jokio turto. Kolonai, kurią sudarė daugiausia valstiečiai, vadovavo žmonės su kryžiais ir ikonomis, tuo norėdami parodyti, kad jie yra neginkluoti ir tiesiog nori kirsti sieną net be savo turto. Tačiau jie buvo sušaudyti kulkosvaidžiais, o sužeistieji kartu su gyvaisiais palaidoti masinėse kapavietėse. Vėliau iš šių vietovių daugybė žmonių buvo ištremti į Sibirą.

Rumunijos ortodoksų tikintieji kasmet rengia atminimo renginius, skirtus paminėti vieną iš didžiausių Sovietų Sąjungos įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui. Į šių metų renginį atvyko dvasininkai iš daugelio vietovių ir Rumunijos valstybės veikėjai. Rumunijos žmonėms tai svarbi data, primenanti, prie ko priveda diktatūriniai režimai visame pasaulyje.

JUODKALNIJA

Juodkalnijos ir Primorės metropolitas Joanikijus pasveikino Jakovą Milatovičių, laimėjusį antrąjį Juodkalnijos prezidento rinkimų turą. Hierarchas ragino naująjį prezidentą būti išmintingu ir vertu šalies vadovu. Puikiai išsilavinęs politikas ir ekonomistas pasisako už Juodkalnijos nepriklausomybės stiprinimą. Taip pat žinoma, kad naujasis šalies prezidentas yra krikščionis ortodoksas, priklausantis Serbijos Ortodoksų Bažnyčiai. Žinoma, kad jis pasisako už draugiškų santykių su Serbija užmezgimą, nekenkiant savo šaliai. Juodkalnijos ir Serbijos santykiai yra sudėtingi, todėl naujajam prezidentui teks dėti daug pastangų, kad išlaikytų taiką su kaimynais ir keltų šalies gerovę.
 
Naujienas parengė Ruslanas Jarockis, vertė ir redagavo kun. Vitalijus Mockus

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai