M. Misiūnas: Spalio 6 d. Estijos Maskvos patriarchato Sinodo kreipimosi karo tema komentaras

 

šv. Aleksandro Neviškio soboras Taline. Nuotrauka iš err.ee

 

Spalio 6 d. Estijos Maskvos patriarchato Sinodas paskelbė kreipimasi karo tema ir, kaip galima buvo tikėtis, nepasakė nieko doro.

Kreipimesi rašoma: "Tuo pat metu Bažnyčia ir toliau raginama politiškai vertinti vykstančius įvykius, nuolat daryti politinius pareiškimus. Bet jei Bažnyčia įsitraukia į šiuos ginčus ir kartu su politikais ima piktai smerkti įvykius, kur žmogus ras paguodą savo sielos nerimui?"

 

Maskvos patriarchato Estijos Bažnyčia "raginama vertinti vykstančius įvykius", bet jos vadovai visais būdais nuo to išsisukinėja. Teoriškai galima pasvarstyti apie menamą vietinę Bažnyčią, kuri gyvena virš pasaulio ir vengia atvirai vertinti Rusijos pradėto karo tikslus, nes renkasi kalbėti tik apie amžinybę. Ne vienas žinomas senųjų laikų istorikas yra rašęs apie ne patriotišką krikščionių abejingumą, nes jie tikrąją savo tėvynę matė ne žemėje. Gali kilti klausimas - kodėl mes netikime Maskvos patriarchato vyskupijomis ir Bažnyčiomis užsienyje, kai jos iš esmės sako panašius dalykus? Taigi, atsakykime į šį klausimą paeiliui - paminėkime tai, kas akivaizdu visiems, išskyrus tuos, kurie simpatizuoja Rusijai:

1) Tai Rusijos pradėtas karas prieš Vakarus ir jo "vertybes"

2) Rusijos Bažnyčia gyvena "simfonijoje" su Rusijos režimu

3) Maskvos patriarchas ir kiti Rusijos Bažnyčios autoritetai nuolat bei atvirai kalba apie mesianistinę Rusijos karo ideologiją

4) Rusijos režimas, kurio dalimi yra ir aukščiausi Maskvos patriarchato hierarchai, kelia tiesioginę grėsmę kaimyninėms šalims

5) Maskvos patriarchato bažnyčias lanko daug rusakalbių, kurie gyvena Rusijos režimo informacinėje erdvėje

6) Rusijos režimo ir Maskvos patriarchato autoritetų tikslinė auditorija yra viso pasaulio rusai

7) Maskvos patriarchato bažnyčios užsienyje yra priskiriamos švelnąjai Rusijos galiai.

 

Tai – kelios priežastys, kurios valstybiškai ir morališkai Maskvos patriarchato vyskupijas bei Bažnyčias už Rusijos ribų turėtų įpareigoti kalbėti apie Rusijos karą rimtai, nuolat ir be jokių dviprasmybių. O vadovaujantis artimo meile ir taikos siekimu, motyvuotų įtikinamai raminti visuomenę, visomis išgalėmis stabdytų destruktyvią Maskvos patriarcho autoritetų ideologiją, bei edukuotų rusakalbius parapijiečius šalintis melagingos Rusijos režimo informacinės erdvės. Deja, jie tokios motyvacijos neturi.

Belieka tikėti, kad ateis taika - Ukraina apsigins nuo Rusijos agresijos, o Rusijos imperinės ambicijos bus nuleistos ant žemės. Tada Maskvos patriarchato vyskupijos norės kalbėti apie karą visiškai kitaip. Deja, jos tam neturės moralinės teisės.