Sprogimas viską paaiškina (?)


Šiandien viename populiaraus mokslo kanale, kurį seku, pasakojo apie visų cheminių elementų atsiradimo procesą didžiojo sprogimo ir žvaigždių kūrimosi metu. Ir pabaigoje išsakyta mintis - na va, visi esame tik kosmoso dulkės, net jeigu ir darome apie tai vaizdo įrašus, o šiam procesui nereikia jokio visagalio kūrėjo.

Ir kaip gi tai visgi naivu. Juk nesvarbu, kiek yra elementų - keturi, kaip galvojo graikai (ugnis, oras, vanduo, žemė), dešimtys, kaip sako šiandienos chemija, ar juos traukė meilė ir stūmė neapykanta, kaip galvojo Empedoklis, ar keturios fundamentaliosios sąveikos, kaip sako šiuolaikinė fizika (gravitacinė, elektromagnetinė, stiprioji ir silpnoji),  visa tai nepaaiškina pagrindinio klausimo - kodėl egzistuoja kažkas, o ne greičiau niekas? Kodėl visas tas kosminis procesas vyksta? Kodėl kažkuriame kosminiame etape, po milijonų metų, kosminė dulkė staiga pradeda save suvokti ir geba kelti šiuos klausimus?

Apsimesti, kad šie klausimai beprasmiai, tai išjungti protą ir nemąstyti apie tai, apie ką žmogus mąsto iš prigimties. Dar vaikas klausia, kodėl jis atsirado šiame pasaulyje ir kas bus po mirties, o „apšviestas“ ateistas, kurio žinios nuo senovės graikų skiriasi tik elementų skaičiumi ir kitomis detalėmis, tegali pasiūlyti apsimesti, kad tie klausimai nieko nereiškia ir gyventi tarsi jų nebūtų.

Daugiau šia tema:

Populiarūs įrašai