Kodėl didžiąją savaitę rytmetinės - vakare?


Ortodoksai didžiąją savaitę dažnai rytmetines tarnauja vakare. Pavyzdžiui, didžiojo penktadienio rytmetinę su 12 kančios Evangelijų - ketvirtadienį vakare, didžiojo šeštadienio rytmetinę su Kristaus paguldymu kape - penktadienį vakare. Kodėl, atrodytų, ryto malda, skaitoma vakare?

Taip yra pirmiausia todėl, kad iš tiesų šios rytmetinės yra naktiniai budėjimai. Kaip jau esame rašę anksčiau, įprasta rytmetinė - tai aušros, ankstyvo rytmečio pamaldos. Kunigas turėtų skaityti prašymą „Garbę Tau, parodžiusiam mums šviesą“ kylant saulei.

Didžiosios savaitės ilgosios rytmetinės turėtų prasidėti vėlai vakare, o baigtis auštant. Parapijoje tokių dideliu pamaldų niekas netarnauja, todėl jas tenka trumpinti ir kelti arba į rytą, arba į vakarą. Į vakarą pamaldos šiandien keliamos todėl, kad, ypač dirbantiems, daug lengviau ateitį vakare, nei rytą, o, tarkim, 12 Evangelijų pamaldos žmonių yra mėgstamos labiau, nei penktadienio rytui išpuolančios karališkosios liturginės valandos.

Pagal Tipikona pamaldos turėtų prasidėti:
12 Evangelijų rytmetinė - ketvirtadienį ~21:30 (2 bizantišką nakties valandą)
Kristaus laidotuvių rytmetinė - penktadienį  ~02:31 (6 nakties valandą)
o baigtis kylant saulei.

Įdomu, kad Tipikonas nenurodo, kada turi prasidėti Velykų pamaldos - parašyta abstrakčiai „ankstyvą ryto valandą“. Taip yra todėl, kad Evangelijoje nenurodytas Kristaus prisikėlimo laikas, tik parašyta, kad moterys rado kapą tuščią „ankstyvą rytą“.

Gali kilti klausimas, kaip gali būti, kad 12 Evangelijų rytmetinė - ilgesnė nei Kristaus laidotuvių rytmetinė? Juk 12 Evangelijų rytmetinėje viso labo skaitome Evangelijas, nėra procesijų ir t.t.. Atsakymas glūdi pamaldų tekstuose ir jų prigimtyje. Po daugelio Evangelijų - nemažai didelių antifonų, be to, po tų didelių giesmių ir mažosios ektenijos yra katizmatikas („sedalnas“ - nuo gr. žodžio „sėdėti“) - giesmė, specialiai skirta poilsiui. Ji giedama itin lėtai, jos metu sėdima. Taigi, idealios pamaldos turėtų atrodyti taip - skaitoma Evangelija, po jos Tipikonas netgi nurodo užpūsti žvakes, visi sėdasi, ilsisi, klauso ilgų giesmių apie perskaitytą Evangeliją ir apmąsto skaitinio prasmę. Po to visi vėl degasi žvakes, stojasi, klauso sekančio skaitinio.


Beje, dar viena svarbi priežastis, kodėl ir daugiau rytmetinių metiniame pamaldų rate keliamos į vakarą - tendencija (ypač rusų Bažnyčioje) Dieviškąsias Liturgijas tarnauti tik ryte. Priešingai, nei daugelis mano, Tipikonas nedraudžia tarnauti Liturgijos vakare. Nors daugelį metų dienų Liturgiją ir nurodoma tarnauti ryte (šiaurės šalims paliekant laiko pasirinkimo laisvę), bet yra dienų, kai Liturgija nurodoma švęsti tik vakare. Tai atvejai, kai šv. Bazilijaus Liturgija prasideda nuo vakarinės (Kalėdos, Teofanija, Didysis Ketvirtadienis ir Didysis Šeštadienis) , taip pat visos šv. Grigaliaus Didžiojo Liturgijos. Tiesiog kai kuriuose ortodoksų kraštuose, ypač Rusijoje, nusistovėjo paprotys visas iš eilės Liturgijas tarnauti tik ryte, nepaisant liturginių nurodymų (tam yra skirtingos praktinės priežastys, pradedant nuo pasninko tarnaujant vakare sunkumo).

Komentarai

Populiarūs įrašai