Kodėl didžiąją savaitę rytmetinės – vakare?

Ortodoksai didžiąją savaitę dažnai rytmetines tarnauja vakare. Pavyzdžiui, didžiojo penktadienio rytmetinę su 12 kančios Evangelijų – ketvirtadienį vakare, didžiojo šeštadienio rytmetinę su Kristaus paguldymu kape – penktadienį vakare. Kodėl, atrodytų, ryto malda, skaitoma vakare?

Taip yra pirmiausia todėl, kad iš tiesų šios rytmetinės yra naktiniai budėjimai. Šiuo atveju pavadinimas „rytmetinė“ klaidinantis – jis greičiau nurodo pamaldų formą, o ne pradžios laiką. Tiesą pasakius, pavadinimas nurodo pabaigos laiką, jei pamaldos būtų tarnaujamos pilnai – kaip jau esame rašę anksčiau, įprasta rytmetinė – tai aušros, ankstyvo rytmečio pamaldos. Kunigas turėtų skaityti aklamaciją „Garbę Tau, parodžiusiam mums šviesą“ saulei kylant.

Pagal Tipikoną minėtosios didžiosios savaitės pamaldos turėtų prasidėti:

12 Evangelijų rytmetinė – ketvirtadienį ~21:30 (2 bizantišką nakties valandą);
Kristaus laidotuvių rytmetinė – penktadienį  ~02:31 (6 bizantišką nakties valandą).

Baigtis šios pamaldos turėtų kylant saulei. Tačiau parapijose (ir net daugelyje vienuolynų) tokios ilgos pamaldos netarnaujamos. Taigi, pamaldos pradedamos vakare arba naktį, kaip nurodo Tipikonas, o užbaigiamos po pusantros ar dviejų valandų (šitaip jas sutrumpinant). 

Analogiška situacija ir su Velyknakčiu – įdomu, kad Tipikonas nenurodo, kada turi prasidėti Velykų pamaldos, jame parašyta viso labo „ankstyvą ryto valandą“. Taip yra todėl, kad Evangelijoje nenurodytas Kristaus prisikėlimo laikas, tik parašyta, kad moterys rado kapą tuščią „ankstyvą rytą“. Taigi, griežtuose vienuolynuose tai yra visos nakties pamaldos, pasibaigiančios ankstyvą rytą, o mūsų kraštuose mes jas pradedame ir užbaigiame naktį.

Pažįstantiems pamaldas gali kilti klausimas – kaip gali būti, kad 12 Evangelijų rytmetinė pagal  Tipikoną yra ilgesnė už Kristaus laidotuvių rytmetinę? Juk 12 Evangelijų rytmetinėje viso labo skaitome Evangelijas, nėra procesijų ir t.t.. Atsakymas glūdi pamaldų tekstuose ir jų prigimtyje. Po daugelio Evangelijų – nemažai ilgų giesmių (antifonų), be to, po jų seka katizmatikai („giesmės sėdint“, nuo graikiško žodžio, reiškiančio „sėdėti“). Visos šios giesmės turėtų būti giedamos lėtai, o katizmatikai – itin lėtai, jų metu sėdint apmąstomi skaitiniai. Taigi, pagal Tipikoną pamaldos turėtų atrodyti taip – skaitomas Evangelijos skaitinys, po jo užpučiamos žvakes, visi vienuoliai atsisėda, ilsisi, klauso ilgų giesmių apie perskaitytą Evangeliją ir medituoja skaitinio prasmę. Po to visi vėl užsidega žvakes, stojasi, klauso sekančio skaitinio. Ir šitaip visą naktį.

Taigi, apie didžiosios savaitės rytmetines patogiau mąstyti kaip apie naktines pamaldas, kurias mes sutrumpiname. Jų pavadinimas nurodo į pamaldų formą, jose naudojamas maldas, bet ne į laiką.