Didžiosios vakarinės schema

Mažoji vakarinė – tarnaujama tik vienuolynuose, Vigilijos belaukiant.
Kasdienė vakarinė –tarnaujama kasdien.
Didžioji vakarinė – iškilminga vakarinė, kuri įeina į Vigilijos sudėtį. Atskirai Rusios Bažnyčios praktikoje tarnaujama tik kai kurių švenčių metu, ja taip pat gali prasidėti šv. Jono Auksaburnio arba Bazilijaus Didžiojo Liturgija. Tipikonas numato galimybę ją tarnauti atskirai nuo Vigilijos, kai dėl tam tikrų priežasčių visos Vigilijos tarnauti nenorime, bet dėl pamaldų iškilmingumo ji yra liturgiškai numatyta.

Vakarinė – Senojo Testamento pamaldos, agapės liekana.

Jos struktūra labai panaši į Dieviškosios Liturgijos:

Vakarinė
Dieviškoji Liturgija
- 103 psalmė
- Didžioji ektenija
- 1 katizma (antifona)
- Mažoji ektenija
- „Viešpatie, šaukiuos Tavęs“ (Ps 140) ir stichiros
- Įžengimas su smilkytuvu („O Šviesa Džiaugsminga!“)

- Prokimenas
- Senojo Testamento skaitinys (Paremijos)
- Ypatingoji ektenija
- Malda „Leisk Viešpatie“
- Prašymų ektenija
- Litija (duonos ir vyno pašventinimas)
- Apostichai
- „Dabar gali valdove...“
- Troparai (arba „Sveika Marija“)
- 33 psalmė ir vakarinės pabaiga.

- Didžioji ektenija
- 1 antifona
- Mažoji ektenija
- 2 antifona ir „Viengimi Sūnau
- Mažoji ektenija
- 3 antifona ir mažasis įžengimas
- Troparai ir kondakai
- Trišventas
- Prokimenas
- Apaštalo skaitinys
- Evangelijos skaitinys
- Ypatingoji ektenija
- Cherubinų giesmė
- Prašymų ektenija
- Anafora
- Prašymų ektenija
- Komunija
- Liturgijos pabaiga (įskaitant 33 psalmę)



Kaip ir Liturgija, vakarinė turi skaitinį, nors jis ne visada skaitomas; ji turi tas pačias ektenijas, einančias ta pačia seka – didžiąją, mažąsias, ypatingąją, prašymų; vakarinė prieš skaitinį taip pat turi prokimeną; abi pamaldos turi 33 psalmę, nors vakarinėje atliekama tik pusė jos, o Liturgijoje – visa (Lietuvos praktikoje Liturgijos metu 33 psalmė dažnai praleidžiama). Panašiai toje vietoje, kur Dieviškoji Liturgija turi anaforą ir Komunijos priėmimą, vakarinė turi duonos ir vyno pašventinimą bei valgymą (litijos apeigose). Vakarinę išskiria tik tai, kad, kaip taisyklė, jos skaitiniai yra iš Senojo Testamento, daugelis jos giesmių taip pat yra susiję su Senuoju Testamentu, nėra Komunijos ir dar yra valandų liturgijai būdinga malda „leisk Viešpatie“ (įstatant žodžius „mums šį vakarą“).

Iš esmės, vakarinė – tai ST pamaldos, kuriose ST interpretuojamas Naujojo Testamento šviesoje. Liturgistai tai vadina perichoreze. Gruziniški rankraščiai liudija, kad ji atsirado iš vakare švenčiamos Dieviškosios Liturgijos, Skambalovič – agapė, todėl nenuostabu, kad kartais Liturgija, kai ją tradiciškai švęsdavo vakare, prasideda nuo vakarinės, o popiežiaus Grigaliaus Liturgijos apeigos (ji visada švenčiama vakare) yra labai artimos vakrainės apeigoms.

Šiandien vakarinės tikslas – kartu pasimelsti, paskaityti Šv. Raštą, pabudėti, pagiedoti.

Vakarinė turi tik 3 visada kintančias dalis ir 2 rečiau kintančias:

- 103 psalmė
Didžioji ektenija
- 1 katizma (antifona) - kinta pagal savaitės dieną
- Mažoji ektenija
- „Viešpatie, šaukiuos Tavęs“ (Ps 140) ir stichiros - kintama dalis
- Įžengimas su smilkytuvu („O Šviesa Džiaugsminga!“)
 - Prokimenas - priklauso nuo savaitės dienos
- Senojo Testamento skaitinys (Paremijos) - gali nebūti
- Ypatingoji ektenija
- Malda „Leisk Viešpatie“
- Prašymų ektenija
- Litija (duonos ir vyno pašventinimas)
- Apostichai - kintama dalis
- „Dabar gali valdove...“
- Troparai - kintama dalis
- 33 psalmė ir vakarinės pabaiga.

Jei didžiąja vakarine prasideda Vigilija, dvasininkai pačioje pradžioje presbiterijoje gieda „Ateikite pagarbinkime..“ arba „Kristus prisikėlė...“ (jei Velykų laikas).

Komentarai

Populiarūs įrašai