Jėzaus gimimas istorija

Taip pat skaitykite: Apie Kalėdų prasmę

Kristaus gimimo ikona
Trys Kalėdų šventę Ortodoksų Bažnyčioje liturgiškai labiausiai charekterizuojantys simboliai, ko gero, yra ikona ir proginės giesmės - troparas ir kondakas.

Visi trys jie nupasakoja tą pačią tradicinę Kalėdų istoriją. Evangelijose ji aprašoma taip:
Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. [...] Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės [...] .Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando,  bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. 13 Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“
Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. (Lk 2,1-20)
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. [...]Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. (Mt 1-2; 10-11)
Ortodoksų tradicijoje prie šio pasakojimo pridedamos dar kelios detalės. Tvartelis, kuriame gimė Jėzus, buvo įrengtas oloje, kaip buvo įprasta tų laikų artimiesiems rytams. Ikonoje regime atjojančius Rytų išminčius (kairėje), angelus (viršuje), piemenėlius (dešinėje, po angelais), pribuvėjas (apačioje, kairėje), Juozapą, gundomą šėtono (apačioje), o centre - vystykluose gulintį Kristų, Jį garbinančius veršelį ir asiliuką, šalia - Jo Motiną.

Visa tai apgiedama Kalėdų liturginėse giesmėse: 

Viešpaties gimimo (Kalėdų) troparas
Tonas 4
Gimimas Tavasis, o Kristau, mūsų Dieve / buvo pažinimo Šviesos užtekėjimas pasauliui. / Nes jojo metu garbintojai žvaigždžių / žvaigždės buvo išmokyti Tave garbinti, Teisumo Saulę, / ir Pažino Tave,/ Aušrą iš aukštybių. / Viešpatie, garbė Tau!

Viešpaties gimimo (Kalėdų) kondakas
Tonas 3
Šiandien per Mergelę į pasaulį atėjo/ Esatį Viršijantis./ Nepasiekiamojo gimimui žemė teikia olą,/ angelai kartu su piemenėliais gieda šlovės giesmę,/ Išminčiai kartu su žvaigžde atkeliauja./ Dėl mūsų gimė Mažas Kūdikėlis, - // Amžinas Dievas.

Rytų išminčiai. Nors liaudyje juos vadina karaliais, Evangelija juos vadina išminčiais arba žyniais, graikiškai magoi (nuo šio žodžio - kilę „magas“, „magija“). Veikiau jie buvo ne karaliai, o tie pagonių dvasininkai, kurie turėjo galią skelbti karalių. Todėl Erodas jų taip ir išsigando.

Pasak tradicijos, šie magai buvo susiję su Babilonijos ir Persijos pagoniškomis kultūromis, kuriose itin svarbų vaidmenį užėmė astrologija. Ne veltui pas Kristų juos atvedė žvaigždė - jie, kaip sako šv. Grigalius Nazianzietis apie astrologus, buvo žvaigždžių vergai. Todėl troparas apgieda juos kaip žvaigdžių garbintojus, t.y. stabmeldžius, kuriuos paradoksaliai žvaigždė išmokė garbinti Teisumo Saulę, Tikrąjį, Gyvąjį Dievą. Teisumo Saule Jėzus taip pat pavadinamas polemizuojant su gruodžio 25 dieną švęstu pagonišku festivaliu - Sol Invictus (Nenugalimosios saulės iškilmė). Jėzus yra tikroji pasaulį nušvietusi Saulė. Taip pat jis pavadinimas "Aušra iš aukštybių" pgl. Lk 1,78 (žr. K. Burbulio Biblijos vertimą).

Pripažindami jį Dievu ir karaliumi, išminčiai dovanoja auksą (karaliaus simbolį), smilkalus (kunigystės simbolį) ir mirą (būsimos mirties simbolį).

Kūdikėlis vystykluose. Jėzaus vaizdavimas kaip bejėgio Kūdikėlio vystykluose pabrėžia paradoksą, kuriuo paremtas kondakas - "dėl mūsų gimė Mažas Kūdikėlis, - Amžinas Dievas." Kaip Esatį Viršijantis, t.y. Tas, Kuris yra anapus būties, gimti paprastu žmogumi? 

Esatį Viršijantis - hyperousios - filosofinis Pseudo-Dionizo Areopagiečio terminas, kuris taip pat ryškina Kristaus žmogystės ir dievystės vienumo paradoksą.

Juozapas, gundomas šėtono. Izaijo knygoje buvo išpranašauta: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Iz 7,14). Juozapui buvo labai sunku patikėti, kad mergelė gali pagimdyti sūnų. Tuo labiau, kad ta mergelė, kurią jis turi prižiūrėti, kurią jis pažinojo kaip mes pažįstame savo šeimos narius. Ikonoje prie jo pavaizduotas šėtonas, senis su kailiu, be aureolės, kuris bando Juozapui įpiršti abejones. Kaip žinome, Juozapas šį išbandymą įveikė.

Gyvulėliai. Kol Adomas nebuvo nusidėjęs, visi gyvūnai jam pakluso, jį mylėjo, jo nebijojo. Po Adomo nuodėmės, gyvūnai tapo laukiniai. Gyvūnų ir žmogaus susitaikymą galime pamatyti tokių šventųjų, kaip šv. Serafimas Sarovietis, šv. Gerasimo Jordaniečio, šv. Siluano Atoniečio gyvenimuose. Bet tikrasis žmogaus ir Dievo, o tuo pačių žmonijos ir gyvulių Sutaikytojas buvo Jėzus. Todėl gyvuliai taip pat atėjo Jo pagarbinti, kaip buvo išpranašauta: "Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias" (Iz 1,3).

Šv. Kalėdų kanono 9-oji giesmė, bažnytine slavų k., atliekama Serbijoje:

Komentarai

  1. A, tai ten ne trečiasis piemenėlis, tas kailiniuotis... Nežinojau apie tokį papildomą siužetą, nes katalikiškose prakartėlėse lyg ir nefigūruoja. Gal rimtesnėje ikonografijoje? Tada lieka dvi pribuvėjos ir du piemenys - dėl simetrijos? Įdomu, kad jos taip stipriai išeksponuotos pirmame plane, nors Rašte neminimos. Ačiū už išaiškinimus, pavyzdžius. Mintautas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū :) dar pagal tradiciją viena pribuvėja netikėjo Mergelės gimdymu ir bandė tikrinti, ranka nudžiuvo, o Jėzui prisilietus stebuklingai atgijo. Ir dešinėje yra geriantys gyvulėliai, kurių snukučiuose akimirkai sustojus laikui užstrigo vanduo. Daugiau jau apie šiuos motyvas pasakojęs esu čia https://www.youtube.com/watch?v=Ne9z4Xmfw0c :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai