Dievas su barzda ir žilais plaukais ikonose
Kartais ortodoksų ikonografijoje galima išvysti neįprastą reginį: Dievas vaizduojamas kaip senolis ilga barzda ir žilais plaukais.
Taip Dievas vaizduojamas pagal šią Danieliaus knygos viziją:
Pagal Bažnyčios Tėvų komentarus, pranašas Danielius savo vizijoje regėjo Kristų, o Jo seno žmogaus pavidalas pranašystėje turėjo simbolinę prasmę - Kristus, nors ir įsikūnijęs gimė kaip žmogus, egzistavo nuo pat pasaulio pradžios. Todėl Jis „Senas Dienomis“. Sekdamas šia interpretacija 1666-1667 m. Maskvos sinodas 45 kanonu uždraudė kaip Senolį vaizduoti Dievą Tėvą ir leido tokiu būdu vaizduoti tik Kristų.
Draudimo prireikė, kadangi dėl katalikų įtakos dalis ikongrafų pradėjo vaizduoti visą Trejybę kartu arba Dievą Tėvą kaip Senolį. Tokia ikonografija buvo ypač paplitusi Novgorode, tačiau ji prieštarauja ortodoksų ikonografijos kanonams:
XIX a., kai Rusijoje buvo tradicinės ikonografijos nuosmukis, panašaus pobūdžio Trejybės paveikslų buvo labai daug. Juose kaip Senolis vaizduojamas Dievas Tėvas, o senumo simbolika ta pati - kad Dievas yra Amžinasis ir amžinai egzistuojantis.
Taip Dievas vaizduojamas pagal šią Danieliaus knygos viziją:
„Man bežiūrint,Pagal titulo Amžinasis vertimą į slavų/graikų kalbas, šis ikonografinis siužetas vadinamas „Senas Dienomis“ (gr. Palaios Hemeron, slav. Vethij Denmi).
sostai buvo pastatyti,
ir Amžinasis atsisėdo savo soste.
Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas,
o jo galvos plaukai tarsi gryna vilna;
jo sostas buvo ugnies liepsnos,
o sosto ratai plieskianti ugnis.“ (Dan 7,9)
Pagal Bažnyčios Tėvų komentarus, pranašas Danielius savo vizijoje regėjo Kristų, o Jo seno žmogaus pavidalas pranašystėje turėjo simbolinę prasmę - Kristus, nors ir įsikūnijęs gimė kaip žmogus, egzistavo nuo pat pasaulio pradžios. Todėl Jis „Senas Dienomis“. Sekdamas šia interpretacija 1666-1667 m. Maskvos sinodas 45 kanonu uždraudė kaip Senolį vaizduoti Dievą Tėvą ir leido tokiu būdu vaizduoti tik Kristų.
Draudimo prireikė, kadangi dėl katalikų įtakos dalis ikongrafų pradėjo vaizduoti visą Trejybę kartu arba Dievą Tėvą kaip Senolį. Tokia ikonografija buvo ypač paplitusi Novgorode, tačiau ji prieštarauja ortodoksų ikonografijos kanonams:
XIX a., kai Rusijoje buvo tradicinės ikonografijos nuosmukis, panašaus pobūdžio Trejybės paveikslų buvo labai daug. Juose kaip Senolis vaizduojamas Dievas Tėvas, o senumo simbolika ta pati - kad Dievas yra Amžinasis ir amžinai egzistuojantis.
