„Kasdienė duona“ | Mk 13, 14-31
(už antradienį ir trečiadienį)
[Jėzus kalbėjo savo mokiniams:] 14 „Kai pamatysite sunaikinimo pabaisą stovint ten, kur jos neturi būti (skaitytojas teįsidėmi!) , tuomet, kas Judėjoje, tebėga į kalnus; 15 kas bus ant stogo, tenelipa žemėn ir teneeina ko nors pasiimti iš namų; 16 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 17 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 18 Melskite, kad tai neatsitiktų žiemą! 19 Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sukūrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus. 20 Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas. 21 Jei tada kas nors jums sakytų: 'Štai čia Mesijas, štai ten', – netikėkite, 22 nes atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. 23 Todėl būkite apdairūs; aš jus iš anksto dėl visko įspėjau“.
24 „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, 25 žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 26 Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. 27 Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.
28 Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. 29 Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. 30 Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. 31 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.
Skaitome Viešpaties pranašystę apie laikų pabaigą. Pasižvalgius po pasaulyje vykstančius įvykius: karinius konfliktus, teroristų išpuolius, pasaulio galingųjų jėgos demonstravimą, kariuomenių judėjimą ir didėjimą, besaikį godumą ir „išsivysčiusių“ šalių nuodėmingą ištižimą, apatiją, gašlumą, sodomijos diktatą, mokslo pažangos, žmogaus gyvybės naudojimą didesniam pelnui gauti, žmogaus nevertinimą ir išnaudojimą, ir daugybę kitų baisių dalykų, nuo kurių nėra kur pasislėpti, nes visur ir viskas mus pasiekia per technologijas, ir kiekvienas mūsų žingsnis bei veiksmas gali būti sekamas... Galime pagalvoti, jog įvykiai, apie kuriuos Jėzus kalba, jau vyksta. Ir galbūt tai yra tiesa, o gal kiekviena karta išgyvena savo pasaulio pabaigą? Juk Viešpats sako: Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Ir tikrai, tuoj po Jėzaus gyvenusi karta išgyveno Jeruzalės nuniokojimą. Ir vėliau gyvenę žmonės vis išgyvendavo panašių siaubų. Ir galiausiai praeitame amžiuje pasaulis išgyveno du pasaulinius karus su baisiausiausiomis pasekmėmis, ir daugeliui tai buvo pasaulio pabaiga, bent jau jų įprasto, juos supusio pasaulio pabaiga. Todėl drąsiai galime kalbėti apie dvejopą pasaulio pabaigą: vieną – tą galutinę ir neatšaukiamą, kuomet visa iš tiesų ateis į tašką, kuriame bus perkeista ir Dievo Karalystė įsiviešpataus amžiams. Tačiau apie ją mes tegalime pasakyti Jėzaus žodžiais: „tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13,32). Ir kitą pasaulio pabaigą, kurią išgyvena kiekviena karta, kurią galime įtarti ateinant ir mūsų dienoms. Ką gi turėtume su tuo daryti? Ar drebėti, bijoti ir pasiduoti panikai? Jeigu nepasitikime Dievu – taip. Tačiau keliaudami su Dievu galime nieko nebijoti, nes mūsų galutinis tikslas yra Jame, mūsų viltis ir mūsų Tėvynė yra ne šiame ir ne iš šio pasaulio. Todėl galime su džiaugsmu ir viltimi remtis apaštalo Pauliaus žodžiais ir kartu su juo tarti: „31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! 33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 34 Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! 35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
36 Parašyta:
Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną,
laikomi pjautinomis avimis.
37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8,31-39).
Šiandien dėkosiu Dievui už Jo išgelbėjimą ir pergalę prieš nuodėmę bei mirtį.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad neprarasčiau vilties, susidūręs su pasaulio blogiu.
