2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Nekalto Prasidėjimo dogma stačiatikybėje

Švč. Dievo Gimdytojos pradėjimas. Ortodoksų ikona
Be istorinių schizmos priežasčių, egzistuoja ir papildomos, vėliau atsiradusios priežastys, kodėl ortodoksai ir katalikai liko atskiromis Bažnyčiomis. Viena šių priežasčių - naujosios Romos Katalikų Bažnyčios dogmos, paskelbtos po schizmos (1054 m.). Garsiausios poschizminės dogmos, dėl kurių ginčijasi katalikai ir ortodoksai:

* Skaistykla (1245);

* Nekaltas švč. Mergelės Marijos prasidėjimas (1854);
* Popiežiaus Neklystamumas (1870);
* Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų (1950).

Katalikų Nekaltojo Prasidėjimo dogmą paskelbė popiežius Pijus IX ir ji skamba šitaip:

„Mes skelbiame, nutariame ir nustatome, kad mokymas, tvirtinantis, jog Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmosios savo prasidėjimo akimirkos ypatinga Visagalio Dievo malone bei apdovanojimu ir Jėzaus Kristaus, žmonijos Išganytojo, [būsimų] nuopelnų dėka buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir liko jos nesutepta, yra Dievo nušviesta doktrina, todėl ja turi tvirtai ir nedvejodami tikėti visi tikintieji. “ - popiežius Pijus IX, Ineffabilis Deus, 1854 m. gruodžio 8 d.
Dogma paskelbta gruodžio 8 d., t.y. tą dieną, kada katalikai švenčia Nekaltąjį Prasidėjimą (ortodoksai Dievo Motinos pra(si)dėjimo šventę švenčia gruodžio 9 d.). Nepaisant to, kad ortodoksai labai vertina Dievo Motiną ir švenčia Jos pra(si)dėjimą, jie nepriėmė popiežiaus paskelbtos dogmos. 

PRIEŽASTYS, KODĖL DOGMA ATMETAMA


Viena svarbiausių priežasčių, kodėl ši dogma atmetama - ji suformuluota visiškai svetima ortodoksams teologine kalba. Ką gi reiškia rytiečiui sąvokos „gimtoji nuodėmė“ ? „Būsimieji Kristaus nuopelnai“? Ankstesniame įraše jau aptarėme, kad ortodoksai nevartoja žodžių junginio „gimtoji nuodėmė“, dažniau vartojamas pavadinimas - „protėvių nuodėmė“. Be to, ortodoksai nesakytų, kad žmogus yra kaltas gimtąja nuodėme ar kad gimtoji nuodėmė yra jo nuodėmė - jis yra veikiamas protėvių nuodėmės padarinių (mirtingumas, aistringumas ir t.t..), o pats gimsta be jokių įgimtų nuodėmių (katalikai sakytų: be asmeninių nuodėmių). Todėl pirmoji dogmos dalis, buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, skamba ortodoksams neįprastai - ji įvyko praeityje, saugoti reikia ne nuo jos, o nuo jos padarinių.


Antroji dogmos dalis - samprotavimas apie Kristaus nuopelnus, ortodoksų teologijai dar svetimesnė. „Nuopelnų teologija“ Ortodoksų Bažnyčiai ir Rytų Tėvams yra visiškai negirdėta. 

Nemažiau svarbu ir tai, kad šią dogmą paskelbė popiežius (ir savo autoritetu įsakė jos laikytis). Pijus IX - tas pats popiežius, kuris paskelbė Popiežiaus Neklystamumo dogmą ir tas pats popiežius, kuris parašė laišką visiems Ortodoksų Bažnyčios patriarchams (In suprema Petri apostoli sede), skatindamas juos atsiversti į katalikybę. Visus jo veiksmus ortodoksų patriarchai tiesiog laikė popiežiaus agresija ir bandymu pajungti juos jo valdžiai.

Metropolitas Kallistos Ware šitaip rašo apie Nekaltojo Prasidėjimo dogmą:

Ortodoksų Bažnyčia vadina Mariją „Švenčiausiąja“, „Nekalčiausiąja“ (immaculate), „Skaisčiausiąja“ (spotless; gr. achrantos). Visi ortodoksai vienbalsiai sutaria, kad ji buvo laisva nuo faktinės (actual) nuodėmės. Bet ar ji buvo laisva nuo gimtosios nuodėmės? Kitaip tariant, ar ortodoksija pripažįsta Romos katalikų mokymą apie Nekaltąjį Prasidėjimą [...]? Ortodoksų Bažnyčia niekada šia tema nepateikė jokio formalaus, galutinio sprendimo. Egzistuoja praeities ortodoksų teiginiai, kurie, jei galutinai ir nepatvirtina Nekaltojo Prasidėjimo, bent jau yra labai arti šios doktrinos. Tačiau po 1854 m. daugelis ortodoksų ją atmetė, tam yra keletas priežasčių. [Pirmiausia], jie nejaučia, kad šis mokymas būtų būtinas; [antra,] jie nujaučia, kad Romos Katalikų Bažnyčioje egzistuojantis šios dogmos apibrėžimas remiasi neteisingu gimtosios nuodėmės supratimu; [trečia,] jie įtaria, kad ši doktrina nepagrįstai atskiria Marija nuo visų kitų Adomo palikuonių, tarsi perkeldama Ją į visiškai kitą luomą, nei Senojo Testamento teisieji ir teisiosios. Ortodoksų požiūriu, šis klausimas priklauso teologinės nuomonės sferai. Jei kuris nors pavienis ortodoksas būtų įsitikinęs Nekaltuoju Prasidėjimu, jo niekas negalėtų laikyti eretiku.
Ką turi omenyje metropolitas Kalistas, teigdamas, kad praeities ortodoksai galimai pritarė šiai doktrinai? 

ŠVENTŲJŲ TĖVŲ MOKYMAS APIE IŠANKSTINĮ APVALYMĄ (PROKATHARSIS)


Šv. Grigaliaus Nazianziečio (IV a.) sutinkamas mokymas apie Dievo Motinos išankstinį apvalymą (prokatharsis) - Jos pripildymą malone tam, kad taptų tobulu indu Dievo Žodžiui. Mariją jis vadina prokathartheisa (iš anksto apvalytąja/nuskaistinta), šis žodis į lotynų kalbą verčiamas immaculata (pagal Rufiną). Immaculata paprastai verčiamas ir įprastas ortodoksų liturginis terminas achrantos.


Šį mokymą išpažino ir kiti didieji ortodoksų šventieji, pavyzdžiui, šv. Grigalius Palamas, šv. Morkus Efezietis. Konstantinopolio patriarchas Kirilas Loukaris XVI a. pamoksle sakė: 

„Kas dėl Švenčiausiosios Mergelės, argi visiems nėra gerai žinoma, kad Ji - skaisti ir nekalčiausioji, kad Ji buvo įrankis be dėmės, pašventintas Jos prasidėjimo metu ir Jos gimimo metu, kaip pridera Tai, Kuriai patikėta turėti Savyje Tą, Kurio niekas negali sutalpinti?
Tarp rytiečių viso labo išsiskyrė nuomonės, kada šis „nutyrinimas“ įvyko - ar prasidėjimo momentu, ar gimimo momentu, ar Arkangelo Gabrieliaus apreiškimo momentu (t.y. kai Marijos įsčiose buvo pradėtas Jėzus). Mokymas apie išankstinį apvalymą rėmėsi įsitikinimu, kad Jėzus, kaip priėmęs Marijos kūną ir žmogišką prigimtį, dalijęsis su Ja įsčiose Jos krauju, negalėjo būti nusidėjėlės dalininku. Marija turėjo būt pašventinta Dievo ir jiedu turėjo būti šventoje vienybėje (koinonia).

Įdomu, kad net ir dabartinis Maskvos patriarchas Kirilas (tiesa, dar būdamas metropolitas), yra išreiškęs tikėjimą į tai, kad švč. Mergelė buvo iš anksto apvalyta prasidėjimo metu:

Kaip liudija Šventoji Bažnyčios Tradicija, dar prieš Savo gimimą Mergelė Marija buvo iš anksto apvalyta Šventąja Dvasia, kad pirmosios nuodėmės padariniai Jai neturėtų galios“ - švč. patriarchas Kirilas. Iš knygos Ganytojo Žodis
Komentuodamas šią patriarcho mintį metropolitas Hilarijonas paaiškino, kad patriarchas viso labo išpažįsta Šventųjų Tėvų mokymą apie prokatharsis, bet nepripažįsta katalikų Nekaltojo Prasidėjimo dogmos. Atkreipę dėmesį mes pastebėtume, kad pagal griežtą Pijaus IX formuluotę patriarchas Kirilas nebūtų pripažintas išpažįstąs nekaltąjį prasidėjimą, nes tiki, kad Mergelė buvo išlaisvinta nuo pirmosios nuodėmės padarinių, o ne nuo gimtosios nuodėmės, taip pat jis netiki, kad tai įvyko dėl būsimųjų Kristaus nuopelnų, o viso labo tam, kad į Ją galėtų įsikūnyti Dievas.

ŠVENTASIS RAŠTAS APIE ŠVČ. MERGELĖS TYRUMĄ

Atėjęs pas Mergelę Mariją, Angelas į ją kreipėsi kaip į malonėmis apdovanotąją, kecharitomene:
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1,28)
Šio Apreikšimo metu Jos įsčiose buvo pradėtas Vaisius - Jėzus Kristus. Kadangi Šventasis Raštas kalba apie Ją kaip jau pripildytą malonės tuo momentu (gr. kalba tai išreiškiama perfektu - kalbama apie jau išbaigtą veiksmą), lieka tik klausimas, ar Ji buvo pripildyta tą akimirką, ar anksčiau. 

Daugiausiai pranašysčių apie Mergelės tyrumą randame per tipologinę Šventojo Rašto interpretaciją. Kaip Dievo Nuotaka, Mergelė, turėjusi, pasak pranašo Izaijo, pagimdyti Mesiją, buvo apibūdinama taip pat kaip Dievo Nuotaka-Izraelis ar Bažnyčia. Pavyzdžiui, pranašo žodžiai:
„Tavasis vyras – tavo Kūrėjas, –„Galybių VIEŠPATS“ jo vardas.Tavasis Atpirkėjas – Izraelio Šventasis, –vadinasi jis „Dievas visos žemės“. (Iz 54,5)
Gali būti taikom ir Dievo Motinai, ir Izraeliui, ir Bažnyčiai. Dievo Motina yra prilyginama nesudegančiam Mozė krūmui, Sandoros skryiai, Saliamono rūmams, pražydėjusiai Aarono lazdai ir kitiems Šventojo Rašto tipoi:
Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę... (Hebr 9,11)

MARIJOS PRASIDĖJIMAS ORTODOKSŲ LITURGIJOJE

Ortodoksų maldose apie Mariją sakoma, kad ji yra ἄχραντος, t.y., lot. immaculata, Nekalčiausioji. Apie Dievo Motinos paruošimą Dievo Žodžio įsikūnijimui per Ją daug kalbama Dievo Motinos gimimo ir Prasidėjimo švenčių tekstuose. 
Dievo Motinos prasidėjimo kondakas:
- Празднует днесь вселенная Аннино зачатие, бывшее от Бога: ибо та породи паче слова Слово рождшую.
Šiandieną pasaulis švenčia Onos pradėjimą,/ Dievo sutvertąjį:/ nes Ji pagimdė žodžiais neapsakomą Žodį.
Ištraukos iš Dievo Motinos gimimo kanono:
- О чрево, вместившее Божие селение! / О утробо, носившая Небес ширшую, престол святый, / мысленный кивот священия!
O įsčios, sutalpinusios Dievo buveinę! / O pilve, nešiojęs platesnį už dangus, šventąjį sostą, / dvasine šventoji skrynia!
- Поем святое Твое рождество, / чтим и непорочное зачатие Твое (Άμωμος σύλληψις), / Невесто Богозванная и Дево; / славят же с нами Ангелов чини и святых души.
Apgiedame šventąjį Tavo gimimą, / šloviname ir Tavo nekaltą prasidėjimą, / Nuotaka Dievo pašauktoji ir Mergele; / Tave juk su mumis angelų rangai ir šventųjų sielos šlovina.
- Пречистое Твое рождество, Дева Непорочная, несказанное, / и зачатие неизглаголанно и рождение Твое
Ἂχραντός σου ἡ γέννησις, Παρθένε ἄχραντε, ἄφραστος καὶ ἡ σύλληψις καὶ ἡ ὠδίς΄ ἄῤῥητος ὁ τόκος σου.
Neįmanoma apsakyti nekaltąjį Tavo gimimą, Nekaltoji Mergele, neapsakomas ir Tavo prasidėjimas bei gimdymas, Nesutuoktoji Nuotaka 
Žinoma, kanonas sudarytas dar iki Romos katalikų nekalto prasidėjimo dogmos paskelbimo ir čia neturima omenyje ta dogma, kurią paskelbė popiežius XIX a. Čia, ko gero, svarbesnė idėja, apie kurią kalba ir XIX a. rusų šv. Ignotas Briančianinovas - kad prasidėjimas vadinamas beaistriu ir nekaltu (бесстрастным и непорочным), nes kilo ne iš kūniškų geidulių ir aistrų, o dėl Dievo valios (Joakimas ir Ona buvo senyvo amžiaus, nebejautė kūno troškimų, nebebuvo vaisingi - Marijos prasidėjimas buvo tyras stebuklas).

APIBENDRINIMAS

Kodėl metr. Kallistos Ware teigia, kad ortodoksams Romos katalikų Nekalto Prasidėjimo dogma atrodo nebūtina? Kaip apie Bažnyčios Tėvų požiūrį į dogmatiką sako teologas Aleksandras Šmemanas:
Bet koks teologijos „statinys“, neišvengiamai būdamas abstraktus (nes yra sudarytas iš žodžių ir sampratų), tarsi kamertonu yra tikrinamas savo  „egzistencine“ reikšme. Ar jis kaip nors atskleidžia, o gal kaip tik uždengia tą išganymą (ne gnozę), apie kurią skelbia Evangelija..?
Ortodoksai tiki, kad Marija yra „garbingesnė už cherubinus ir nepalyginamai šlovingesnė už serafinus“; ortodoksai tiki, kad Ji buvo „malonės pilnoji“, Kristus nebuvo įsikūnijęs į nusidėjėlę - Ji buvo Tyras Dievo Indas. Ortodoksai taip pat tiki, kad Jos prasidėjimas buvo ypatingas įvykis. O ar prie šio tikėjimo prideda ką mokymas, jog šis pašventinimas įvyko nuo pirmosios prasidėjimo akimirkos [...] Jėzaus Kristaus, [...] [būsimų] nuopelnų dėka“? Ar milijardas katalikų, deklaruojančių tikį šiuo teiginiu, supranta, ką jis reiškia? Dogma atrodo per daug atitrūkusi nuo svarbiausių tikėjimo tiesų, suformuluota netinkama kalba ir besiremianti svetima Rytams gimtosios nuodėmės samprata. 

7 komentarai:

  1. Milijardas katalikų tiek supranta šią dogmą, kiek milijonai pravoslavų kristologinę, trinitologinę ir pvz. ,,visada mergelė" dogmas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, apie milijardą aš dar mažiau drįsčiau kalbėti, kai pagal VU RSTC tyrimą Lietuvoje, regis, 60% repondentų, identifikavę save katalikais, tikėjo reinkarnacija :) bet jei paliktume tik tuos, kurie sekmadieniais vaikšto į Bažnyčią, tai ar daug jų galėtų paaiškinti, ką reiškia "Kristaus nuopelnai"? Arba kaip malonė gali būti teikiama dėl būsimų nuopelnų? Juk "Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento" (KBK 491), nors Atpirkėjas dar nebuvo įsikūnijęs. Ką reiškia apsaugojimas nuo gimtosios nuodėmės? Katalikai, užsiimantys katecheze, sako, kad kaip taisyklė tikintieji sunkiai skiria "nekalta prasidėjimą" nuo "visada mergelės". O "visada mergelės" dogmą suprasti lengva, nes visi žino, kas yra mergelė, ir visi supranta, ką reiškia būti mergele visada :)

      pirmą Bažnyčios tūkstantmetį nebuvo tokių sudėtingų mokymų, kaip indulgencijos (= jomis grįsta skaistykla), Nekaltas Prasidėjimas, popiežiaus neklystamumas. Eiliniai katalikai kiek aš esu susidūręs dažniausiai skaistyklą įsivaizduoja abstrakčiai, kaip tam tikrą tarpinę būklę, kai už žmogų reikia melstis, Nekaltą Prasidėjimą supranta kaip nuolatinį Mergelės tyrumą, todėl maišo su mokymu apie Jėzaus gimimą iš Mergelės, o popiežiaus neklystamumą paprasčiausiai supranta kaip "popiežiaus reikia klausyti, kad ir ką sako". Žinoma, būtų įdomu pamatyti kokių nors tyrimų šiuo klausimu.

      O šiaip šie abstraktūs tikėjimai, jeigu tik popiežiaus gerbimas nevirsta atskiru kultu, visiškai neprieštarauja Ortodoksų Bažnyčios mokymui.

      Tuo tarpu pirmojo tūkstantmečio Bažnyčios dogmas paaiškinti ir atskirti gana lengva - Dievas yra Vienas Trejybėje, Marija yra Dievo Motina, Kristus yra tikras Dievas ir tikras Žmogus, Marija Mergele išliko visada, Kristuje buvo dvi valios - ir žmogiška, ir dieviška, ikonos yra priimtinos, nes garbiname ne jas pačias, o tai, kas jose pavaizduota ir taip toliau. Vėlgi, iš patirties, šituos dalykus lengvai pakartoti gali ir bobutė, nuolat vaikštanti į pamaldas.

      Panaikinti
    2. T.y. mano mintis ta, kad dažnai net ir praktikuojantys katalikai nesupranta, apie ką Nekaltame Prasidėjime išvis eina kalba, jau nesigilinant į tas visas detales su dogmoje naudojama terminologija.

      Panaikinti
  2. Gera Jums, Gintarai, kad jūs toks protingas ir jums viskas lengvai aiškinasi, o klaidas įžvelgiate kaip Levenhook'as bakterijas. Tikras vyskupas, erelis. :)

    ,,Visa šventa" - ,,nekaltai pradėta" - ar ne tas pats turinys, tik kita terminologja? Man čia niekas nesikerta.

    cit.:,,Tuo tarpu pirmojo tūkstantmečio Bažnyčios dogmas paaiškinti ir atskirti gana lengva". Tikrai lengva - kiekvienas dogmos skelbimas išprovokavo atskirų Bažnyčių atsiradimą. Viskas paprasta ir lengva. :). ... iš dviejų tūkstantmečių perspektyvos.

    Kiek vargta su terminologija. Net Nikėjos terminologija, kuri dabar kanonizuota, tuomet ne vienam ,,ortodoksui" atrodė pernelyg gnostiška, filosofiška, pagoniška. Bet jums ji gera. :) Jūs dabar išsijuosęs trinate-malate terminus: ,,dėl būsimų X. nuopelnų", etc. Bet tiek to su tais termminais. Pats neskaniausias dalykas - vieno didžiojo termino vartojimas: ,,šventieji Tėvai", po kurio net nesugebama (o gal nežinoma) nei vieno vardo ar citatėlės pateikti. Šventieji Tėvai, Tėvai, Tradicija... Pacituokite daugiau, rimčiau atrodys, o ne vien dangstykitės abstarakcijomis ir terminais, kaip jūsų brangusis Osipovas (Tėvai, šventieji, Tradicija). Atrodo, kad Briančeninovas pas jus ir yra tasai Didysis Tėvas... Kartą, kai cerkvėje užsisakinėjau Filiokaliją, tai pardavėjas pareiškė - jei skaitysite Filiokaliją, tai ŠR galite ir neskaityti. Taigi, šventoji filiokalija..

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai gaila, kad kažkas jums paliko tokių nuoskaudų, galbūt susipažinote su ne pačiais geriausiais žmonėmis. Bet kas liečia mūsų pokalbį, tai nei žodžių "Šventieji Tėvai", nei "Šventoji Tradicija", neminėjau nei straipsnyje, nei žinutėse, o minėjau tik konkrečius Tėvus ir jų citatas (tik vienoje patriarcho citatoje yra paminėtas žodis "Tradicija"). Jūs pats minėjote Filokaliją, kurią perskaitęs ortodoksas ne iš vieno ir ne iš dešimties Tėvų gali pacituoti mintis. Be to, šiaip ir turime gausybę gabių akademikų, profesionaliai išmanančių Tėvus (kas šauna į galvą - Aleksejus Sidorovas, Kallistos Ware, Jaroslav Pelikan), todėl bendrai mūsų Bažnyčią kaip bendruomenę kaltinti Tėvų neišmanymu yra negarbinga.

    Ką pati Filokalija sako apie Šventojo Rašto skaitymą?

    "Иные хвалятся беседою с вельможами, князьями и царями, а ты хвались тем, что в Св. Писаниях беседуешь со Святым Духом, потому что чрез них глаголет Дух Святый." (Преп. Ефрем Сирин)

    "Пока человек не примет Утешителя, потребны ему Божественные Писания для того, чтобы памятование доброго напечатлевалось в мысли его, и непрестанным чтением обновлялось в нем устремление к добру, и охраняло душу его от тонкости греховных путей; потому что не приобрел еще он силы Духа, которая удаляет заблуждение и берет в плен душеполезные памятования." (Преп. Исаак Сирин)

    Be abejonės ortodoksų Tradicijoje (turiu omenyje gyvas bendruomenes, dvasios tėvus, vienuolynus) Šventasis Raštas skaitomas kasdien ir skaitoma jo daug. Man pradėjus vaikščioti į Bažnyčią, pirmas dalykas, kurį liepė močiutė - išmokti mintinai 50, 90 ir 26 psalmes. Šventojo Rašto mokymasis mintinai yra labai įprasta ortodoksų dvasinė pratyba ir viena sunkesnių užduočių seminarijose, kadangi paprastai visose seminarijose reikalauja nemažai Šventojo Rašto išmokti atmintinai. Kitas klausimas, žinoma, kad niekada Šventojo Rašto neskaitome atsietai nuo Šventųjų Tėvų ir Tradicijos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ",,Visa šventa" - ,,nekaltai pradėta" - ar ne tas pats turinys, tik kita terminologija? Man čia niekas nesikerta. "

      Jei terminu "Nekaltas Prasidėjimas" tenorima pasakyti tai, ką sako įprastas liturginei tradicijai ir ginčų nekeliantis "Panagia", tai kyla klausimas, kam dubliuoti ir dar apgaubus tokia keista terminija? Jei popiežius būtų paskelbęs, kad Dievo Motina yra Panagia, tai, kaip, iš esmės, ir pvz. transubstanciacijos atveju, didelių ginčų šiuo klausimu nebūtų. Bet paskelbta dogma yra gerokai sudėtingesnė. Į pokyčius Romos Katalikų Bažnyčioje patriarchai ir atsakė:

      "Therefore let his Holiness be assured, that if, even now, he will write us such things as two hundred fathers on investigation and inquiry shall find consonant and agreeing with the said former Councils, then, we say, he shall hear from us sinners today, not only, “Peter has so spoken,” or anything of like honor, but this also, “Let the holy hand be kissed which has wiped away the tears of the Catholic Church.” (Encyclical of the Eastern Patriarchs (1848), Paragraph 15)

      Dėl Nikėjos, mintis, kuri yra išreikšta tuo terminu, yra pakankamai aiški, kad ją galėtų atkartoti bet koks tikintysis (kad Vienas yra Trys ir kad Trys yra Vienas). Ir tai, kaip Bažnyčia sunkiai priimdavo filosofinę terminiją (ir kaip dėl jos skaldėsi Efeze ir Chalkedone) turėtų būti pamoka, kad piktnaudžiauti ja nėra gerai.

      "The holy, evangelical and divine Gospel of Salvation should be set forth by all in its original simplicity, and should evermore be believed in its unadulterated purity, even the same as it was revealed to His holy Apostles by our Savior, who for this very cause, descending from the bosom of God the Father, made Himself of no reputation and took upon Him the form of a servant (Phil. ii. 7)" (Encyclical of the Eastern Patriarchs (1848), Paragraph 1)

      Panaikinti
    2. Nenoriu, kad įsižiebtų ginčas, bet pasakysiu ir dar daugiau, ortodoksai visada buvo atviri paklusti popiežiui, jeigu jis išpažins Ortodoksų Bažnyčios doktriną: "We should not contradict the Latins when they say that the Bishop of Rome is the first. This primacy is not harmful to the Church. But only let them show that he is true to the faith of Peter and his successors; then let him have all the privileges of Peter, let him be first, the head of all and the supreme hierarch. Only let him be faithful to the Orthodoxy of Sylvester and Agathon, Leo, Liberius, Martin and Gregory, then we too shall call him apostolic father and the first among hierarchs; then we will be under his authority not only as under Peter, but the very Saviour Himself." (St. Symeon of the Thessaloniki ca. 1381-1429, PG 145, 120 AC)

      Kaip popiežius stengėsi priartėti prie Nepadalytos Bažnyčios pirmojo tūkstantmečio dogminių formuluočių ir kaip stengėsi neskelbti naujų kontraversiškų formuluočių, puikiai parodo Vatikano I susirinkimo įvykiai:

      "Speaking at the Council on May 19, 1870, [Patriarch of the Melkite Greek Catholic Church] Gregory stated: " [...] This definition would completely destroy the constitution of the entire Greek church. [...] ". Gregory refused to sign the Council's dogmatic declaration on papal infallibility. He and two of the seven other Melkite bishops present voted non placet at the general congregation and left Rome prior to the adoption of the dogmatic constitution Pastor aeternus on papal infallibility. Other members of the anti-infallibilist minority from the Latin church and other Eastern Catholic churches also left the city. After the First Vatican Council concluded, an emissary of the Roman Curia was dispatched to secure the signatures of the patriarch and the Melkite delegation. Gregory and the Melkite bishops subscribed to it, but added the qualifying clause used at the Council of Florence: "except the rights and privileges of Eastern patriarchs."He earned the enmity of Pope Pius IX for this; during his next visit to the pontiff Gregory was cast to the floor at Pius' feet by the Papal guard and the pope placed his foot on the patriarch's head." ( https://en.wikipedia.org/wiki/Gregory_II_Youssef )

      Nikėjos ortodoksija kelią skynėsi sunkiai, bet tada ginčo objektas buvo aiškesnis (ar Kristus yra Dievas?) ir viskas buvo sprendžiama ne monarchiškai, o susirinkimų keliu.

      Panaikinti