2016 m. kovo 2 d., trečiadienis

Meditacija apie Aušros vartų Dievo Motinos ikoną


Aušros vartų Dievo Motinos ikonoje vaizduojama Marija kaip apokaliptinė „Mergelė, apsisiautusi saule“, ant galvos dėvinti žvaigždžių vainiką.
„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.“ (Apr 12,1-6)
Aušrinė žvaigždė judaizme yra absoliučios galios simbolis. Aušrine žvaigžde vadinamas pats Kristus:
„Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie Bažnyčias. Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!“ (Apr 22,16)
Taigi, Marija Apreiškime Jonui vaizduojama kaip Aušros įsčios. Dėl to paties simbolizmo pas ortodoksus iki šiol įprasta melstis aušros kryptimi - pasisukus į rytus. Jėzus pavadinamas Aušrine žvaigžde, nes atneša Naujojo Pasaulio aušrą: 
„Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo. Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą - Naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau - praėjo“. Ir Sėdintysis soste tarė: „Štai Aš visa darau nauja!“
Pati Marija gali būti pavadinta „Aušros vartais“, nes „vartai“ yra vienas iš tradicinių jos titulų, kuris atsikartoja daugybėje maldų (pvz. „Tu esi Gyvenimo Vartai“). Titulas paimtas titulas iš Ezikielio pranašytės:
„Tuomet jis parvedė mane prie išorinių šventovės vartų rytiniame šone, – jie buvo uždari. VIEŠPATS man tarė: „Šie vartai pasiliks uždari. Jie nebus atidaryti! Niekas pro juos neįeis, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įėjo pro juos, – jie pasiliks uždari. Vien vadas, todėl kad yra vadas, galės juose sėstis ir valgyti duoną VIEŠPATIES akivaizdoje. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu“ (Ez 44,1-3)
O, švenčiausioji Mergele!
Tu esi Aušros vartai, Naujosios Kūrinijos pradžia.
Savo įsčiose sutalpinai tą, kurio nesutalpina visata,
Tapai Tyriausiu Indu vaisiui, kuris buvo, kai Tavęs dar nebuvo.

Nuostabiausiai pradėtoji Mergele, melski už mus, nusidėjėlius!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą