„Kasdienė duona“ | Jn 8, 12-20
12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“.
13 Fariziejai jam prikišo: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.14 Jėzus jiems atsakė: „Nors aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu. 15 Jūs teisiate kūniškai, o aš neteisiu nė vieno. 16 Jeigu aš ir teisčiau, mano sprendimas būtų teisingas, nes aš ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. 17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, jog dviejų asmenų liudijimas tikras. 18 Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas“.
19 Jie paklausė: „O kurgi tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
20 Tuos žodžius jis pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.
Kaip sunku fariziejams priimti Jėzų. Nes jie nepažįsta Jo. Jie nenori Jo pažinti, jie jaučiasi teisesniais ir pranašesniais už Jį. Jie patys sau pakankami ir teisia kūniškai, nes daro išvadas iš to ką girdi jų ausys ir mato jų akys, jų širdys užkietintos jų pačių pažinimo ir gyvenimo būdo. Jie gerai išstudijavę įstatymą, jie laikosi griežtų taisyklių, jie bodisi visko, kas yra ne taip, kaip jie supranta, jie puikuojasi prieš kitus ir jaučiasi teisesniais už kitus. Jie nemato reikalo pažvelgti giliau, patyrinėti Jėzaus gyvenimą, pabūti su Juo. Jie teisia ne iš meilės, bet iš puikybės. Todėl negali atpažinti, jog Jėzus yra atėjęs iš Tėvo.
Visiška priešingybė jiems yra Jėzaus mokiniai. Jono Evangelija mums pasakoja apie du Jono Krikštytojo mokinius, kurie vėliau tapo Jėzaus mokiniais: „35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“), kur gyveni?“ 39 Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“)“ (Jn 1, 35-41). Šie mokiniai nesiėmė teisti ir spręsti apie Jėzų paviršutiniškai, jie nesijautė visažiniai teisėjai kaip fariziejai, o ieškojo tiesos. Jie pasirinko iš pradžių pažinti Jėzų, pabūti su Juo. Ir iš to, ką jie patyrė, jiems tapo aišku: „Radome Mesiją!“.
Lygiai taip ir mes esame kviečiami spręsti apie Jėzų ne iš nuogirdų, pasakojimų ar net Raštų. Jėzus kviečia mus ateiti ir pasižiūrėti, pabūti su Juo, įsileisti Jį į kasdienybę ir tuomet atsakyti sau, kas yra Jėzus. Kuomet žengiame šį žingsnį be išankstinių nusistatymų, atvira širdimi, patiriame, jog Jėzus iš tiesų yra pasaulio šviesa.
Šiandien dėkosiu Jėzui, kad ateina į mano kasdienybę, kad leidžia tiesiog būti su Juo ir pamatyti, kas Jis yra.
Šiandien prašysiu Dievo malonės neteisti paviršutiniškai ir nesijausti turinčiu visus teisingus atsakymus.
