Ką ortodoksai (stačiatikiai) tiki apie Mariją?

Dievo Gimdytoja su Išgelbėtoju
Mariją ortodoksai vadina Dievo Motina arba Dievo Gimdytoja (gr. Theotokos, sl. Bogorodica), nes ji pagimdė Jėzų Kristų, tikrą Dievą ir tikrą Žmogų. Šventoji Dvasia nekaltoje Mergelėje Marijoje tokiu pat būdu, kaip Dievas sukūrė pasaulį, suformavo jos įsčiose vaisių - Jėzų Kristų. Nors iš Dievo Motinos Kristus tepaveldėjo žmogišką prigimtį, tačiau ji yra vadinama Dievo Motina, nes Dievo Sūnaus asmenyje žmogiškoji ir dieviškoji prigimtys yra vienovėje (sujungtos hipostatine vienybe; Kristaus asmuo yra vienas; dvi prigimtys yra nesulieta vienovė).

Tapdamas žmogumi Kristus prisėmė visiems žmonėms bendrą prigimtį, bendrą esmę. Būdamas šventas, nekaltas, tyras ir atskirtas nuo nusidėjėlių (Hb 7,26), Kristus „prisiėmė pasaulio nuodėmę“ (Jn 1,29), t.y. žmonijos blogį ir šitaip „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2,8). Dievas nusižemino, idant žmogus būtų per Jį ir Jame išaukštintas. „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievu“ rašė šv. Atanazas Didysis.


„Tada Pats Viešpats duos tau ženklą: štai, Mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir vadinsi jį vardu „Emanuelis“ (Iz 7,14)
Šv. Ireniejus Lionietis žmogiškosios prigimties tobulumą ir malonę, kuri spinduliavo iš Kristaus žmogiškojo Kūno, prilygina tam tikram užkratui, kuris plinta visuose įtikėjusiuose. Kristaus Kūno galią liudija Evangelija:
„Viena moteris, dvylika metu sirgusi kraujoplūdžiu, kurio niekas negalėjo pagydyti, prisiartino iš užpakalio, prisilietė jo drabužio apvado, ir kraujas bematant liovėsi plūdęs. O Jėzus paklausė: „Kas mane palietė?“ Visiems besiginant, Petras tarė: „Mokytojau, minia tave spaudžia ir stumia“. Bet Jėzus atsakė: „Mane kažkas palietė, nes aš pajutau, kad iš manęs išėjo galia“. Moteris, pamačiusi, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietusi ir kaip tuojau išgijusi. Tuomet Jėzus jai tarė: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“ (Lk 8,43-48)
Iš šių stebuklų suprantame, kokią ypatingą malonę patyrė Moteris, savo įsčiose nešiojusi Atpirkėją. Jos kraujas buvo bendras su Kristaus Krauju, Jos Kūnas susiliejo su Kristaus Kūnu. Jau įsčiose Kristaus galia buvo tokia didelė, kad ją juto aplinkiniai:
„Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties Motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. (Lk 1,41-45)
O juk pati Dievo Motina nešiojo šį Vaisių po savo širdimi devynis mėnesius! Jai buvo skirta didi misija - pagimdyti Naująjį Adomą, naująjį žmonių giminės pradininką, kuris turėjo suteikti žmonėms atpirktą, nuo nuodėmės apvalytą prigimtį. Todėl net arkangelas Gabrielius, pranešdamas Dievo Motinai žinią, kad ji pagimdys Emanuelį (Jėzų Kristų; Emanuelis reiškia „Dievas su mumis“), pasveikino Mariją: „Džiaukis, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1,28). Prisimindami šiuos įvykius, ortodoksai meldžiasi:


 

Θεοτόκε Παρθένε, χαίρε κεχαριτωμένη Μαρία, ο Κύριος μετά Σου. Ευλογημένη Συ εν γυναιξί, και ευλογημένος ο καρπός της κοιλίας Σου, ότι Σωτήρα έτεκες, των ψυχών ημών.
Богородице Дево, радуйся, Благодатная Марие, Господь с Тобою; благословена Ты в женах и благословен Плод чрева Твоего, яко Спаса родила еси душ наших.
Džiaukis, Dievo Gimdytoja, malonėmis apdovanotoji Marija! Viešpats su Tavimi. Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius, nes pagimdei mūsų sielų Išgelbėtoją.
Šiai misijai Dievas turėjo pasirinkti moterį, kuri tobulai sutiktų su Dievo valia, jam atsiduotų. Dievas neveikia prieš laisvą žmogaus valią. Todėl arkangelas apreiškė Marijai, kad ji pagimdys Dievo Sūnų ir veikė su jos sutikimu. Be to, šis Dievo Motinos atsidavimas, kurį Tradicija liudijo buvus nuo ankstyvosios jos vaikystės, liudija ypatingą jos šventumą.

Pasak Tradicijos, Dievo Gimdytoja gimė teisiesiems Joakimui ir Onai, buvo atiduota augti į Jeruzalės Šventyklą. Sulaukusi santuokinio amžiaus, ištekinta už Juozapo Sužadėtinio, pagimdė Kristų, stebėjo Jo žemišką misiją, Jo kančią ir mirtį. Po Kristaus mirties, trečiąją dieną prisikėlimo ir įžengimo į Dangų, buvo globojama apaštalo Jono, kol, atėjus laikui, apaštalų apsuptyje užmigo (mirė). Nebuvo tik apaštalo Tomo, kuris atvyko trečiąją dieną po laidotuvių.

Dievo Motina buvo palaidota kape, kuris buvo užristas akmeniu. Kai apaštalai atidarė kapą, kad Tomas pamatytų jos kūną, Tomas išvydo tik likusius drabužius. Pasak Tradicijos, Dievo Motina trečią dieną buvo prikelta iš mirusiųjų ir paimta į Dangų. Kadangi niekas nematė, kad ji būtų paimta ar kaip ji buvo paimta, kanonai draudžia ikonose vaizduoti ėmimą į Dangų.

Ortodoksai neturi katalikiškos nekalto prasidėjimo dogmos, pagal kurią Mariją nebuvo paliesta prigimtinės nuodėmės. Šventojoje Tradicijoje, Bažnyčios Tėvų raštuose Bažnyčiai nėra perduota tokio mokymo. Be to, pirmoji nuodėmė (ją tik katalikai ir protestantai vadina „prigimtine“) buvo padaryta protėvių, todėl palikuonims persiduodavo jos padariniai, o ne ji pati. Pasak Aleksandrijos šventųjų ir šv. Ireniejaus, nuodėmės padariniai persiduoda lytinio akto metu, todėl šv. Ignotas Briančianinovas teigia, kad Dievo Motina, skirtingai nei Kristus, kuris nebuvo pradėtas lytinio akto metu, perėmė protėvių nuodėmės padarinius.

Kadangi nekaltas prasidėjimas tiesiog nėra Tradicijos dalis, t.y. nėra Bažnyčios mokymo nei už, nei prieš, tai tikintieji gali tikėti, gali netikėti tuo, nors yra šventųjų, kurie laiko katalikų mokymą apie Mariją klaidingu. Jei, pavyzdžiui, šv. Petro Mohyla tikėjo nekaltu prasidėjimu, tai šv. Ignotas Briančianinovas teigia, kad jei Marija būtų pradėta kaip visiškai nepaliesta nuodėmės, tai 1) Jai nereikėtų Išpirkėjo; 2) Būtų neaišku, kodėl visa žmonija negalėtų būti išganyta tokiu būdu, o ne per kryžiaus auką. Visa tai - tik žmogiškos spekuliacijos, tačiau kaip tiksliai viskas buvo, Tradicijoje nepasakyta ir todėl negali būti žinoma.

Kadangi Dievo Motina buvo tobula šventoji, visiškai atsidavusi Dievo valiai ir pašventinta ypatingu būdu kaip savo įsčiose nešiojusi Patį Kristų, Ortodoksų Bažnyčia ją laiko pirmąja tarp šventųjų ir šitaip ją mini:




„Garbingesnę už cherubinus ir nepalyginamai šlovingesnę už serafinus, mergele likusią, Dievo Žodį pagimdžiusią, tikrąją Dievo Gimdytoją, Tave aukštiname“
Dievo Gimdytojai skirtos 4 iš 12 Didžiųjų Švenčių: Dievo Motinos gimimas, Dievo Motinos Įnešimas į Šventyklą, Gerosios Naujienos Paskelbimas Dievo Gimdytojai, Dievo Motinos Užmigimas. Dievo Motinos Gimimas yra pirmoji Didžioji Šventė Bažnyčios liturginiuose metuose, o Dievo Motinos Užmigimas - paskutinioji.

Assumptio vs. dormitio (Dievo Motinos Ėmimas į Dangų)
Ortodoksų Bažnyčios šventės

Komentarai

Populiarūs įrašai