Kodėl vieni žmonės gimsta neįgaliais, gimsta skurde, o kiti - sveiki ir klestinčiose šeimose?
KŪNIŠKOJI NELYGYBĖ
Mes gimstame su nelygiomis kūniškomis galimybėmis. Vieni gimsta sveiki, kiti - luoši; vieni iš prigimties fiziškai stiprūs, kiti - silpni. Kodėl šitaip yra, Kristus aiškina Evangelijoje pagal Joną:
„Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.
Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė,kolei diena.Ateina naktis,kada niekas negali darbuotis.Kol esu pasaulyje,esu pasaulio šviesa!“
Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“. Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: 'Eik į Siloamą nusiprausti'. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“ (Jn 9,1-11)
Šiuo atveju Dievo galybė pasireiškė, nes neregys buvo išgydytas, jis praregėjo dėl Dievo malonės. Tačiau išgydymas - nebūtina sąlyga Dievo darbų raiškai. Įtikėjęs Dievu krikščionis, nesvarbu koks buvo gimęs, gali įgyti tokią didelę vidinę stiprybę, kad savo darbais (tiksliau - Dievo darbais, kurie per jį reiškiasi) aplenks visus bedievius. Pavyzdys - be galūnių gimęs protestantų pamokslininkas Nick Vujicic, gyvenime nuveikęs daugiau, nei daugelis turinčiųjų visas galūnes.
Apaštalas Paulius rašo, kad Dievas atsisakė jį gydyti sakydamas: „Mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12,9). Nesvarbu, ar žmogus aklas, ar kurčias, ar berankis - tai iššūkis, kurį įveikęs jis gali tapti didesniu žmonių, nei daugelis, kuriuos kažkodėl vadiname „sveikais“, nors jų (mūsų) sielos tikrai nėra sveikos.
SOCIALINĖ NELYGYBĖ
SOCIALINĖ NELYGYBĖ
Tas pats galioja gimusiesiems socialinėje nelygybėje. Aš pažįstu krikščionių, kurie gimė baisiose šeimose, alkoholizmo ir skurdo apsuptyje, be jokios vilties tobulėti, siekti aukštojo mokslo ir kt., tačiau Dievas dėl jų tikėjimo neįtikėtinais būdais sutvarkė jų gyvenimą ir jų vaikai nebežino, nei kas yra skurdas, nei kas - alkoholizmas.
TIKSLAS
Krikščionybė moko, kad Dievas yra meilė (1 Jn 4,8), t.y. slėpininga Trijų Dieviškųjų Asmenų bendrystė, kurie yra Vienas Dievas. Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą, tam, kad žmogus, kaip asmuo, buvotu meilėje su asmeniniu Dievu. Todėl visa, kas vyksta mūsų gyvenime, yra padaryta taip, kad mes galėtume siekti šio pagrindinio tikslo.
Dievas, Visatos ir žmonių Kūrėjas, yra Visažinis, todėl dar prieš sukurdamas pasaulį žinojo kiekvieną laisvą būsimą žmonių pasirinkimą. Tai reiškia, kad Jis sukūrė pasaulį taip, kad kiekvienas žmogus turėtų kuo geresnes sąlygas savo dvasiniam tobulėjimui, kad gyvenimas jį tinkamai auklėtų, bet nepažeistų žmogaus laisvos valios. Dievas išrenka žmogaus sielai optimaliai gerą „starto aikštelę“ ir optimaliai gerą pabaigą, nes žmogus miršta tada, kada jam yra palankiausia - kai jis yra pasiekęs savo dvasinį Olimpą.
Todėl tuščia klausti apie negimusių kūdikių mirtis ar neįgalius vaikus, mirštančius vaikystėje. Mes nežinome „kas būtų, jeigu būtų“, o tokie vaikai gali duoti didelę dvasinę naudą savo tėvams, išmokyti juos mylėti. Su šiuo klausimu kunigas, miręs kankinio mirtimi, Daniilas Sysojevas susieja ir pagonių kraštuose gimstančiųjų klausimą - mes nežinome, galbūt gimę krikščionių kraštuose jie kaip tik taptų ateistais ir paniekintų krikšto malonę.
MELDŽIAME IŠGYDYMO IR LYGYBĖS
Dievas kuria aplinkybes, kurios kviečia atsiversti, bet jis niekada nepriverčia atsiversti. Kristus sako: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3,20). Žmogaus širdies durys turi tik vieną rankeną, ir ji yra iš vidaus. Kristus nesiveržia, o tik stovi, tyliai beldžia ir laukia.
Taip reikia suprasti ir gyvenimo aplinkybes. Tikėjime nėra prievartos, nes meilė negali būti paremta privertimu. Gyvenimo aplinkybėse yra tėviškas auklėjimas. Bažnyčia kiekvieno susirinkimo į pamaldas metu Dievo meldžia išlaisvinimo nuo negandų, nepritekliaus, karų ir kitų blogių, tačiau taip pat moko, kad šios maldos išklausomos tada, kai Dievas mato, jog tai bus naudinga tikinčiųjų sieloms.
