Siauras kelias

Per visai neilgą laiko tarpą teko įsivelti į kelias diskusijas, bent pora iš jų – apie homoseksualistus ir su jais susijusius klausimus. Visuomenėje vyrauja dvi nuomonės: viena palaikanti homoseksualų aktyvistų poziciją, kita – stipriai besipriešinanti jai. Iš pirmo paviršutinio žvilgsnio atrodytų krikščionys priklauso antrajai – priešininkų grupei.
           
Tačiau taip nėra. Krikščionys yra trečiojo kelio keliautojai, tai siauras kelias apie kurį Jėzus kalba Mato evangelijos 7 skyriuje: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mt 7,13-14). Aukščiau paminėti keliai yra platūs. Garsiai ir plačiai liberalioje vakarų visuomenėje kalbama apie homoseksualistus ir jų teises, apie jų santuokas ir kitus dalykus, nepalaikantys šios pozicijos pravardžiuojami „homofobais“, „atsilikusiais“, net prilyginami naciams. Nors Lietuvoje tai vis dar ne dauguma piliečių, tačiau žiniasklaida intensyviai dirba, kad ji taptų dauguma, kaip tai jau yra kitose Europos šalyse ar JAV.
howthehelldidienduphere.wordpress.com
           
Kita pusė, kuri vis dar dauguma Lietuvoje, linkę pravardžiuoti ir rodyti nepagarbą ar kitaip priešiškai nusiteikę prieš homoseksualus, juos vadina „piderais“, „homikais“, prilygina pedofilams.
           
Iš esmės šios dvi grupės nesiskiria viena nuo kitos. Nes jų naudojamos priemonės yra karingos, jie kariauja karą, kuriame nebus laimėtojų, nes niekas nenori išgirsti kitos pusės. Dažnai niekas iš tikrųjų neieško tiesos, svarbu tik išrėkti ir įbrukti savo nuomonę.
           
Krikščionių kelias kitas. Jis siauras, nes reikia išlaviruoti ir nepasiduoti į vieną ar kitą pusę per daug. Veikia emocijos, prisideda kultūros dalykai, auklėjimas ir t.t., tačiau krikščionis privalo išsakyti tiesą, bet nenuteisti asmens. O tiesa yra ta, jog homoseksualizmo praktikavimas yra nuodėmė ir tikintis žmogus jos nepalaiko ir smerkia. Tačiau homoseksualus žmogus visų pirma yra žmogus ir Dievo vaikas. Jis vertas meilės ir pagarbos. Krikščioniškoji žinia yra tokia: nuodėmė yra blogis, bet nusidėjėlį Dievas myli ir už jį Kristus atidavė savo gyvybę. O mes neturime teisės teisti ar smerkti homoseksualių žmonių. Štai kame esmė. Smerkiame jų nuodėmingus veiksmus, bet juos pačius kviečiame į atgailą ir išgelbėjimą.
           
Šiame kelyje labai sunku išlikti, krikščionys lyg balansuoja ant lyno. O aršių kovų dalyviams atrodo, jog krikščionys palaiko vieną arba kitą pusę. Palaikantys homoseksualus mano, jog krikščionys nekenčia homoseksualų, o kita pusė, išgirdusi krikščionis kalbančius apie meilę nusidėjėliui, priskiria juos palaikančiųjų pusei. Jėzus perspėjo tuos, kas renkasi Jo kelią: „Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Mk 13,13).


            Mylėkime vieni kitus ir linkėkime vieni kitiem gero. Nes pasmerkime nėra tiesos. Tai nėra lengva, bet visada galime grįžti į kryžiaus papėdę prie iš meilės nusidėjėliams nukryžiuotojo Kristaus ir pasisemti tos meilės iš Jo.     

freeallimages.com
  

Populiarūs įrašai