Pašaukimas III

Pašaukimas vienuolystei. Vienuolinis pašaukimas yra ypatingas. Tai žmogaus troškimas ypatingu būdu pasišvęsti Dievui. Kaip įmanoma labiau tarnauti Jam ir pasauliui. Vienuolinio pašaukimo esmę sudaro trys Evangelinės dorybės, kuriomis pasišventęs asmuo stengiasi gyventi radikaliai. Tai skaistumas, neturtas ir paklusnumas.

contempliatio.us
Kaip ir šeimos pašaukimą, taip ir vienuolinį būtina ištirti. Visų pirma žmoguje gimsta noras, atsižadant pasaulio, visiškai atsiduoti Dievui. Šis pašaukimas laikomas taip pat ir ypatingu Bažnyčios pašaukimu. Jis prasideda, kuomet žmogui ateina pirma mintis apie vienuolystę ir baigiasi, kuomet pašvęstasis iškvepia paskutinį kvapą. Šį pašaukimą reikia tirti iš lėto. Optos vienuolyno tėvai siūlo pradžioje nieko nekeisti savo įprastame gyvenime, o tik per atostogas ar išeigines atvykti pagyventi vienuolyne, patyrinėti jo gyvenimą iš vidaus, ne tik iš knygų. Vėliau atvykti ilgesniam laikui ir pagelbėti vienuoliams (-ėms) kasdieniuose darbuose, nesibodint sunkių darbų ir varginančių patarnavimų.

orthodoxinfo.com
Savo ruožtu vienuolynui, pasak Šventojo Bazilijaus Didžiojo, reikia patikrinti besiartinančius prie vienuolystės: „būtina įvesti juos į rimtas pratybas, ilgalaikiais ir sunkiais darbais išbandant jų nusiteikimą, kad nepavojinga būtų juos įleisti, jeigu atpažinsime juose pakankamai stiprybės, o priešingu atveju išsiųsti nuo savęs, kol dar nepriimti.“

Nuo pat pirmųjų atsiskyrėlių vienuolystė buvo labai ypatingas gyvenimo būdas. O vienuoliai stengdavosi padėti ieškančiam atsakymo žmogui ir, jeigu matydavo, jog jis netinkamas vienuoliniam gyvenimui, siųsdavo atgal.

Su laiku nuo pirmųjų vienuolių, šv. Antano Didžiojo, šv. Jono Klimako, Šv. Benedikto Nursiečio ir kitų, vienuolinio gyvenimo samprata plėtėsi, keitėsi. Atsirado įvairių vienuolinių bendruomenių, jų šakų su skirtingomis charizmomis ir skirtingomis misijomis. Vieni vienuolynai yra bendruomeniniai, vienuoliai ar vienuolės gyvena labiau atvirą, apaštalaujantį gyvenimo būdą vienuolinėje bendruomenėje. Kiti išlaiko atsiskyrėlių tradicijas ir daugiau laiko praleidžia vienumoje, tyloje ir kontempliacijoje. Tačiau išlieka vienas bendras bruožas visiems vienuolynams, tiek vyrų, tiek moterų, tiek uždariems, tiek atviriems – tai gyvenimo būdo pašaukimas, kuris reikalauja visiško ir absoliutaus žmogaus atsidavimo. Dėl to labai svarbu ištirti savo pašaukimą ir jį užtvirtinti įžadais, tik galutinai apsisprendus. Kad kaip ir šeimos pašaukime, iškilus sunkumams, abejonėms, Šėtono gundymams ir puolimams (tai labai aktualu vienuoliams) pasišventęs žmogus tvirtai žinotų, jog tvirtai pasiryžo ir su Dievo pagalba ištvers iki galo.

itsmahesh.wordpress.com
Keletas šventųjų tėvų minčių apie vienuolystę.
Šv. Antanas Didysis: „kas nori išsigelbėti (pasaulio išsižadėjimo būdu), tegu nepasilieka savo namuose ir negyvena tame mieste, kuriame nusidėdavo; taip pat tegu nelanko savo tėvų ir artimųjų pagal kraują, nes nuo to yra žala sielai ir žūva gyvenimo vaisiai.“
Šv. Jonas Auksaburnis: „Tarp vienuolinio ir pasaulietinio gyvenimo – toks pats skirtumas, kaip tarp prieplaukos ir jūros, nepaliaujamai banguojamos vėjo.“
Šv. Teofanas Atsiskyrėlis: „Galima būti vienuole už vienuolyno, gyvenant vienuoliškai, ir vienuolyne galima būti pasauliete.“
Šv. Siluanas Atonietis: „Vienuolis – maldininkas už visą pasaulį; jis verkia dėl viso pasaulio, ir tai jo pagrindinis darbas. /.../ Pasaulis laikosi šventųjų maldomis, ir vienuolis pašauktas melstis už visą pasaulį. Tame jo tarnavimas.“
„Niekas tenemano, kad kontempliatyvūs vienuoliai tampa svetimi žmonėms ar nenaudingi žemiškajai bendrijai. Jie budi šalia savo amžininkų, dvasiškai bendradarbiaudami, kad žemiškosios bendrijos statyba visad būtų pagrįsta Viešpačiu ir būtų į jį nukreipta, idant statytojai neplušėtų veltui“ (Lumen Gentium nr. 46).

wbur.org
Kartais, deja, vienuolynai tampa priebėga ieškantiems pasislėpti nuo pasaulio žmonėms, kuriems svetimos evangelinės dorybės. Kartais į vienuolystę pasuka žmonės, nenusiteikę atsisakyti pasaulio ar turtų, kartais netrokšta vykdyti paklusnumo ar laikytis skaistumo. Kartais žmonės, jeigu ilgą laiką nepavyksta susirasti žmogaus, su kuriuo galėtų sukurti šeimą, klaidingai supranta kaip pašaukimą. Kaip ir šeimos gyvenime čia pasitaiko visko. Todėl kaip kiekvieno pašaukimo atveju svarbus atvirumas, tiesa su savimi ir įsiklausymas į Dievą, į save ir į kitą žmogų. Vienuolystė, tai sunkus ir prakilnus kelias link Dievo.

Populiarūs įrašai