Ko tikėtis iš 2016 m. panortodoksinio sinodo

2016 m. Konstantinopolyje (Stambule) vyks istorinis įvykis, kurio nebuvo jau daugiau nei tūkstantmetį, – rengiamas Panortodoksinis sinodas, pretenduojantis tapti aštuntuoju Ortodoksų Bažnyčios visuotiniu susirinkimu (paskutinis Visuotinis susirinkimas buvo 787 m.). Panortodoksinis sinodas – visų 15 Autokefalinių Bažnyčių vadovų ir juos lydinčių vyskupų susitikimas. Šio įvykio unikalumas atsiskleis įdėmiau pažvelgus į Ortodoksų Bažnyčios valdymo principus. Bažnyčios valdymo klausimai – vieni iš tų, kurie bus sprendžiami sinode.

Ortodoksų Bažnyčios struktūra

Pasak Maskvos patriarchato doktrinos, Ortodoksų Bažnyčią sudaro 15 visiškai viena nuo kitos nepriklausomų Autokefalinių (gr. autós – pats, kephalē – galva, valdžia) Bažnyčių. Bažnyčios pamatas – vyskupystė. Visi vyskupai, pagal Bažnyčios mokymą, yra lygūs. Priklausomai nuo katedros, kurią užima, garbingumo, vyskupai gali gauti arkivyskupo, metropolito arba patriarcho titulą, tačiau vyskupas lieka vyskupas. Bažnyčiai valdyti vyskupai buriasi į tarybas – sinodus (šiuo žodžiu vadinamas ir vyskupų tarybos organas, ir vyskupų susirinkimai), kurie renkasi savo pirmininkus. Sinodas su pirmininku (arkivyskupu, metropolitu ar patriarchu) vadovauja autokefalinei Bažnyčiai.

Vyskupas, kuris eina sinodo pirmininko pareigas, yra vadinamas primus inter pares – pirmu tarp lygių. Maskvos ir Visos Rusios patriarchas yra primus inter pares Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje, nes yra pirmas pagal garbę, lygus pagal kunigišką hierarchiją. Visas oficialus Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo titulas yra „švenčiausiasis Maskvos ir Visos Rusios patriarchas“.

Populiarūs įrašai