„Kasdienė duona“ | Jn 15, 12-17
[Jėzus kalbėjo savo mokiniams:] 12 „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.
13 Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
14 Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.
15 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
16 Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
17 Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“
Kiek daug Viešpats pasako šiais keliais sakiniais! Štai jo įsakymas: kad vienas kitą mylėtumėte. Koks kitas karalius gali duoti tokį įsakymą?! Jėzus yra paradoksalus Karalius, Jo įsakymas mylėti nepanašus į jokio kito, žemiško karaliaus. Negana to Jis nurodo kokia meile: Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Ir pats tai padaro. Todėl ir sako, mylėkite taip kaip aš jus mylėjau. Jis myli iki galo, Jis paguldo savo gyvybę už savo draugus. Kaip nuostabu išgirsti ir tai, kad Pasaulio Valdovas, visos kūrinijos Viešpats, kuriam Jo pirmtakas ir pranašas Jonas Krikštytojas sakosi neesąs vertas atrišti kurpių dirželio, pavadina mus savo draugais: Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Jis padaro mus savo Karalystės dalininkais, Jis ruošia mus būti įsūniais. Jis, Sūnus, viskuo pasidalina su mumis, nors ir nesame verti. Nes Jis mus pirmas pamilo, pamilo taip, kad atidavė savo gyvybę. Jis mus pamilo, išsirinko ir paskyrė būti Jo Karalystės bendrapaveldėtojais, Jo meilės dalininkais, Jo draugais. Tai yra brangiausia, ką galime turėti savo gyvenime. Tačiau Jėzus nesakė, kad jau dabar bus lengva, ir gyvenimas bus rožių žiedlapiais klotas. Jis sako: mylėkite, kaip aš jus mylėjau, tai reiškia, ir mes turime gyvybę guldyti už Jį ir vieni už kitus. Turime būti pasiruošę priimti ir kryžių, ir mirtį.
Šiandien dėkosiu Jėzui, kad Jis mane laiko savo draugu.
Šiandien dėkosiu Jėzui už tai, kad Jis išsirinko mus ir paskyrė, ir kad ko tik prašome Tėvą Jėzaus vardu, jis visa mums duoda.
Šiandien prašysiu Tėvo, kad galėčiau mylėti savo artimą, kaip Jėzus mus myli.
