Lapkritis Ortodoksų Bažnyčioje

Lapkritis Ortodoksų Bažnyčioje žymi perėjimą iš rudens ramybės į dvasinį pasirengimą didžiajam metų džiaugsmui – Kristaus Gimimui. 

Mirusiųjų minėjimas

Mėnuo prasideda tradiciniu mirusiųjų pagerbimu – Lietuvoje lapkričio 1–2 dienomis tikintieji lanko kapus, meldžiasi už mirusiuosius ir prisimena juos su meile. Kai kurios tautos maždaug tuo metu mini šv. Demetrijo šeštadienį, kai taip pat meldžiamasi už mirusiuosius (žr. Mirusiųjų atminimo dienos Ortodoksų Bažnyčioje). Ir lapkričio 1-2 dienos, ir šv. Demetro šeštadienis nėra visuotinės Ortodoksų Bažnyčios minėjimai, tai – mūsų kraštų tradicija. 

Advento pradžia 

Pirmasis lapkričio mėnesio sekmadienio skaitinys paprastai būna 5-ojo Evangelijos pagal Luką sekmadienio skaitinys, pasakojantis apie turtuolį ir Lozorių. Šitaip Bažnyčia mus ragina prisiminti gailestingumo darbų svarbą, juk lapkričio 15 d. prasideda prieškalėdinis pasninkas, dar vadinamas Adventu. Tai  – keturiasdešimties dienų dvasinio susikaupimo ir atgailos laikotarpis, ruošiantis Kristaus Gimimo šventei. Šiuo metu tikintieji kviečiami santūrumui, dažnesnei maldai, išpažinčiai, gailestingumo darbams ir susitaikymui su artimaisiais. Šia prasme lapkritį galima vaizdingai pavadinti „gailestingumo mėnesiu“ Ortodoksų Bažnyčioje – ne veltui lapkričio 1 d. taip pat minimi nemokamai žmones gydę šventieji Kozmas ir Damijonas. 

Plačiau skaitykite: Pagrindiniai prieškalėdinio pasninko (Advento) minėjimai.

Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą – lapkričio 21 d.

Svarbiausia lapkričio šventė – Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą. Šią dieną minime, kaip trijų metų Marija buvo Joakimo ir Onos atvesta į Jeruzalės Šventyklą ir paaukota Dievui. Ji augo maldoje ir tyroje meilėje, kad taptų tinkama Dievo Žodžio buveine. Šventė primena, kad kiekvienas žmogus yra kviečiamas įeiti į dvasinę Šventyklą – į Dievo artumą.

Nuo šios dienos Bažnyčios giesmėse vis stipriau girdisi artėjančių Kalėdų džiaugsmas. Per pamaldas giedamos kai kurios Kalėdų giesmės. Tamsėjantys vakarai kviečia į vidinę šviesą – tylų susitikimą su Dievu, kuris ateina į pasaulį kaip kūdikis Betliejuje.

Kai kuriuose kraštuose yra paprotys šią dieną puošti šv. Kalėdų eglutę.

Svarbiausi lapkričio šventieji bei minėjimai

• Lapkričio 1 d. – šventieji Kozmas ir Damijonas. Tai buvo broliai gydytojai, kurie savo talentą laikė Dievo dovana ir gydė ligonius nemokamai, todėl vadinami „beturčiais“, „neturtėliais“ ir pan. Jie jungė medicinos meną su malda ir tikėjimu, parodydami, kad tikrasis išgydymas ateina iš Dievo. Jų pavyzdys moko gailestingumo, pasiaukojimo ir tarnystės artimui.
  
  
• Lapkričio 8 d. – šventieji arkangelai Mykolas ir Gabrielius su visos dangaus galybės. Šią dieną Bažnyčia pagerbia dangiškas, bekūnes dvasias, kurios saugo žmones ir padeda jiems kovoje su blogiu (plačiau, skaitiniai).

• Lapkričio 11 d. – šventasis Minas, kankinys. Egipto karys, kuris atsisakė išsižadėti Kristaus ir buvo nukankintas. Šv. Minas laikomas greitu pagalbininku bėdoje ir neteisingai apkaltintų gynėju.

• Lapkričio 13 d. – šventasis Jonas Auksaburnis (Chrizostomas). Konstantinopolio arkivyskupas, garsėjęs gilia pamokslininko išmintimi ir Evangelijos uolumu. Jo raštai iki šiol įkvepia tikinčiuosius, o jo vardu vadinama dažniausiai švenčiama Dieviškoji Liturgija.

• Lapkričio 16 d. – šventasis apaštalas ir evangelistas Matas. Buvęs muitininkas, kurį Kristus pašaukė sekti Juo. Mato Evangelija liudija apie Dievo gailestingumą ir Kristaus Karalystės atėjimą.

• Lapkričio 21 d. – Dievo Motinos Įvedimas į Šventyklą. Ši šventė mena, kaip trijų metų Švč. Mergelė Marija buvo tėvų Joakimo ir Onos atvesta į Jeruzalės Šventyklą ir paaukota Viešpačiui. Ten ji gyveno maldoje ir tyroje širdyje, pasirengdama tapti Dievo Žodžio Motina. Šventė kviečia mus įvesti savo širdį į dvasinę Šventyklą – atverti ją Dievui, kad Jis joje apsigyventų (skaitiniai ir pamokslai)

• Lapkričio 30 d. – šventasis apaštalas Andriejus, Pirmasis pašauktasis. Jis pirmasis išgirdęs Kristaus kvietimą: „Sek paskui mane“. Šv. Andriejus laikomas Konstantinopolio (ir visos Rytų Bažnyčios) dvasiniu globėju, nes, pasak tradicijos, jis įkūrė pirmąją krikščionių bendruomenė būsimajame Konstantinopolyje.