Pasaulio ortodoksų naujienų apžvalga (spalio 20-26 d.)
 |
| Visuotinis patriarchas Baltramiejus I mini 33-iąsias išrinkimo į patriarcho sostą metines. Foto: orthodoxtimes.com |
KONSTANTINOPOLIS
Antradienį, spalio 22 d., visuotinis patriarchas Baltramiejus minėjo 33-iąsias savo išrinkimo ir intronizacijos į visuotinio patriarcho sostą metines. Šis įvykis buvo pažymėtas iškilminga Dieviškąja liturgija Patriarchalinėje bažnyčioje. Patriarchas pamaldų metu dėkojo Dievui už palaiminimus ir malones, gautas jo kadencijos metu.
Tos pačios dienos vakare viename graikų-amerikiečių restorane Konstantinopolyje buvo surengta iškilminga vakarienė patriarcho garbei. Tarp susirinkusiųjų buvo visuotinio patriarchato hierarchai ir diplomatinio korpuso atstovai. Vakarienės dalyviai pasveikino Konstantinopolio Bažnyčios primą patriarcho tarnystės metinių proga ir įteikė jam įsimintinų dovanų.
Spalio 22 d., antradienį, įvyko eilinis Visuotinio Patriarchato Šventojo Sinodo posėdis, kuris, prasidėjus naujiems bažnytiniams metams, susirinko atnaujinta sudėtimi. Prieš pradedant darbą, patriarchas Baltramiejus pasveikino Gortyno metropolitą Makarijų, seniausią dabartinės Sinodo sudėties hierarchą.
Sinodo nariai taip pat susitiko su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrejumi Sibihu ir jo padėjėjais. Hierarchai su ponu ministru aptarė esamą bažnytinio gyvenimo Ukrainoje situaciją.
Antradienį, spalio 22 d., visuotinis patriarchas Baltramiejus minėjo 33-iąsias savo išrinkimo ir intronizacijos į visuotinio patriarcho sostą metines. Šis įvykis buvo pažymėtas iškilminga Dieviškąja liturgija Patriarchalinėje bažnyčioje. Patriarchas pamaldų metu dėkojo Dievui už palaiminimus ir malones, gautas jo kadencijos metu.
Tos pačios dienos vakare viename graikų-amerikiečių restorane Konstantinopolyje buvo surengta iškilminga vakarienė patriarcho garbei. Tarp susirinkusiųjų buvo visuotinio patriarchato hierarchai ir diplomatinio korpuso atstovai. Vakarienės dalyviai pasveikino Konstantinopolio Bažnyčios primą patriarcho tarnystės metinių proga ir įteikė jam įsimintinų dovanų.
Spalio 22 d., antradienį, įvyko eilinis Visuotinio Patriarchato Šventojo Sinodo posėdis, kuris, prasidėjus naujiems bažnytiniams metams, susirinko atnaujinta sudėtimi. Prieš pradedant darbą, patriarchas Baltramiejus pasveikino Gortyno metropolitą Makarijų, seniausią dabartinės Sinodo sudėties hierarchą.
Sinodo nariai taip pat susitiko su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrejumi Sibihu ir jo padėjėjais. Hierarchai su ponu ministru aptarė esamą bažnytinio gyvenimo Ukrainoje situaciją.
AUSTRALIJA
Antradienį, spalio 22 d., po neseniai vykusio apaštališkojo visuotinio patriarcho Baltramiejaus vizito Australijoje, įvyko Šventosios Australijos arkivyskupijos Sinodas.
Susitikimas prasidėjo malda, po kurios arkivyskupas Makarijus ir susirinkę vyskupai palinkėjo sveikatos ir ilgaamžiškumo visuotiniam patriarchui, minėdami patriarcho Baltramiejaus išrinkimo į Konstantinopolio Apaštalų ir visuotinį sostą 33-iąsias metines. Jie išreiškė didžiulį dėkingumą už jo pastarąjį vizitą Australijoje, kuris suteikė daug džiaugsmo ir įkvėpimo arkivyskupijos dvasininkams ir tikintiesiems.
Sinodo metu arkivyskupas Makarijus pasiūlė du svarbius paskyrimus, kurie abu buvo patvirtinti vienbalsiai. Magnezijos vyskupas Christodoulus buvo paskirtas Šventosios arkivyskupijos Sinodo vyriausiuoju sekretoriumi, o arkidiakonas Athenagoras Karakonstantakis – sekretoriaus pavaduotoju.
Trečiadienį, spalio 23 d., įvyko antroji Sinodo darbo sesija.
Praėjusią savaitę Australijos arkivyskupas Makarijus buvo tarp 350 žinomų Australijos visuomenės lyderių, pakviestų į iškilmingą priėmimą Kanberos federaliniame parlamente, skirtą karaliaus Karolio III ir karalienės Kamilės vizitui paminėti. Šilto pokalbio su karaliumi metu arkivyskupas Makarijus perdavė monarchui visuotinio patriarcho Baltramiejaus sveikinimus, taip pat nuoširdžius linkėjimus iš Australijos arkivyskupijos. Karalius Karolis išreiškė dėkingumą už šiltus patriarcho Baltramiejaus linkėjimus ir pažymėjo teigiamą arkivyskupo darbo poveikį Australijos visuomenei.
MOLDOVA
Antradienį, spalio 22 d., po neseniai vykusio apaštališkojo visuotinio patriarcho Baltramiejaus vizito Australijoje, įvyko Šventosios Australijos arkivyskupijos Sinodas.
Susitikimas prasidėjo malda, po kurios arkivyskupas Makarijus ir susirinkę vyskupai palinkėjo sveikatos ir ilgaamžiškumo visuotiniam patriarchui, minėdami patriarcho Baltramiejaus išrinkimo į Konstantinopolio Apaštalų ir visuotinį sostą 33-iąsias metines. Jie išreiškė didžiulį dėkingumą už jo pastarąjį vizitą Australijoje, kuris suteikė daug džiaugsmo ir įkvėpimo arkivyskupijos dvasininkams ir tikintiesiems.
Sinodo metu arkivyskupas Makarijus pasiūlė du svarbius paskyrimus, kurie abu buvo patvirtinti vienbalsiai. Magnezijos vyskupas Christodoulus buvo paskirtas Šventosios arkivyskupijos Sinodo vyriausiuoju sekretoriumi, o arkidiakonas Athenagoras Karakonstantakis – sekretoriaus pavaduotoju.
Trečiadienį, spalio 23 d., įvyko antroji Sinodo darbo sesija.
Praėjusią savaitę Australijos arkivyskupas Makarijus buvo tarp 350 žinomų Australijos visuomenės lyderių, pakviestų į iškilmingą priėmimą Kanberos federaliniame parlamente, skirtą karaliaus Karolio III ir karalienės Kamilės vizitui paminėti. Šilto pokalbio su karaliumi metu arkivyskupas Makarijus perdavė monarchui visuotinio patriarcho Baltramiejaus sveikinimus, taip pat nuoširdžius linkėjimus iš Australijos arkivyskupijos. Karalius Karolis išreiškė dėkingumą už šiltus patriarcho Baltramiejaus linkėjimus ir pažymėjo teigiamą arkivyskupo darbo poveikį Australijos visuomenei.
MOLDOVA
Besarabijos metropolitas Petras perskaitė pranešimą, kuriuo Moldovos Respublikos piliečius paragino dalyvauti prezidento rinkimuose.
Moldovos piliečiai ne tik išrinko naują prezidentą, bet ir balsavo už Konstitucijos pataisą, kuri galėtų atverti kelią šaliai įstoti į Europos Sąjungą.
Metropolitas Petras pabrėžė, kad Rumunija ir Europos sfera yra „svarbūs atskaitos taškai mūsų kelyje tiek kultūriniu, tiek dvasiniu požiūriu“.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų Moldovos metropolitas Vladimiras (Rusijos ortodoksų Bažnyčia) taip pat paragino Moldovos piliečius dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl stojimo į ES „nepaisant asmeninių politinių pažiūrų ir pageidavimų“. Jo raginimas patraukė dėmesį, nes Kremlius per savo įtakos agentus šalyje agitavo už referendumo boikotą, kuriam reikėjo bent 30 proc. Tačiau preliminarios apklausos parodė, kad balsuoti nori daugiau žmonių, o tai greičiausiai pakeitė maskvietiškų sluoksnių strategiją.
Moldovos žiniasklaida primena, kad 2016 m. metropolitas Vladimiras pažeidė Bažnyčios taisykles, aiškiai pareiškęs palaikantis tuometinį prorusišką kandidatą Igorį Dodoną, Moldovos socialistų partijos lyderį. Pagal Moldovos religijos įstatymą Moldovos dvasininkai neturi teisės viešai reikšti savo politinių pageidavimų. Tačiau nuo 1991 m. Moldovos Bažnyčia dalyvauja politinėse kampanijose ir, kaip Rusijos ortodoksų Bažnyčios dalis, yra linkusi būti šališka prorusiškų kandidatų ir partijų atžvilgiu.
Bažnyčios įsikišimo į dabartinę politinę kampaniją pavyzdžiu buvo vadinamasis „Taikos žygis“ spalio pradžioje, prasidėjęs nuo Chufly vienuolyno iki Amžinybės memorialinio komplekso, kur vyko pamaldos. Eisenoje dalyvavo šimtas penkiasdešimt žmonių su balta vėliava, ikonomis ir kryžiais. Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Moldovos metropolijai atstovavo trys vyskupai ir kunigai. Renginyje dalyvavo ir jį palaikė prorusiški kandidatai į rinkimus. Moldovos spaudoje rašoma, kad „Taikos žygio“ organizatorius yra tas pats asmuo, kuris anksčiau organizavo Moldovos kunigų „piligriminę kelionę“ į Maskvą. Dėl šios veiklos spalio 5 d. iš Moldovos buvo išduotas 60 metų Rusijos Federacijos pilietis Dmitrijus Čistilinas už „grėsmės nacionaliniam saugumui sukūrimą“. Vadovaujant FSB, jis buvo atsakingas už bendravimą su Moldovos metropolijos kunigais, o rugsėjo pabaigoje gavo bažnytinį laipsnį vienuolyne „Šv. Dimitar“ Chudar-Lungoje.
Moldovos piliečiai ne tik išrinko naują prezidentą, bet ir balsavo už Konstitucijos pataisą, kuri galėtų atverti kelią šaliai įstoti į Europos Sąjungą.
Metropolitas Petras pabrėžė, kad Rumunija ir Europos sfera yra „svarbūs atskaitos taškai mūsų kelyje tiek kultūriniu, tiek dvasiniu požiūriu“.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų Moldovos metropolitas Vladimiras (Rusijos ortodoksų Bažnyčia) taip pat paragino Moldovos piliečius dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl stojimo į ES „nepaisant asmeninių politinių pažiūrų ir pageidavimų“. Jo raginimas patraukė dėmesį, nes Kremlius per savo įtakos agentus šalyje agitavo už referendumo boikotą, kuriam reikėjo bent 30 proc. Tačiau preliminarios apklausos parodė, kad balsuoti nori daugiau žmonių, o tai greičiausiai pakeitė maskvietiškų sluoksnių strategiją.
Moldovos žiniasklaida primena, kad 2016 m. metropolitas Vladimiras pažeidė Bažnyčios taisykles, aiškiai pareiškęs palaikantis tuometinį prorusišką kandidatą Igorį Dodoną, Moldovos socialistų partijos lyderį. Pagal Moldovos religijos įstatymą Moldovos dvasininkai neturi teisės viešai reikšti savo politinių pageidavimų. Tačiau nuo 1991 m. Moldovos Bažnyčia dalyvauja politinėse kampanijose ir, kaip Rusijos ortodoksų Bažnyčios dalis, yra linkusi būti šališka prorusiškų kandidatų ir partijų atžvilgiu.
Bažnyčios įsikišimo į dabartinę politinę kampaniją pavyzdžiu buvo vadinamasis „Taikos žygis“ spalio pradžioje, prasidėjęs nuo Chufly vienuolyno iki Amžinybės memorialinio komplekso, kur vyko pamaldos. Eisenoje dalyvavo šimtas penkiasdešimt žmonių su balta vėliava, ikonomis ir kryžiais. Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Moldovos metropolijai atstovavo trys vyskupai ir kunigai. Renginyje dalyvavo ir jį palaikė prorusiški kandidatai į rinkimus. Moldovos spaudoje rašoma, kad „Taikos žygio“ organizatorius yra tas pats asmuo, kuris anksčiau organizavo Moldovos kunigų „piligriminę kelionę“ į Maskvą. Dėl šios veiklos spalio 5 d. iš Moldovos buvo išduotas 60 metų Rusijos Federacijos pilietis Dmitrijus Čistilinas už „grėsmės nacionaliniam saugumui sukūrimą“. Vadovaujant FSB, jis buvo atsakingas už bendravimą su Moldovos metropolijos kunigais, o rugsėjo pabaigoje gavo bažnytinį laipsnį vienuolyne „Šv. Dimitar“ Chudar-Lungoje.
JAV
Visuotinio patriarchato archontai nusprendė Julijai Navalnajai įteikti 2024 m. patriarcho Athenagoro premiją už žmogaus teises. Julija yra kovotoja už laisvę, žmogaus teisių aktyvistė ir nužudyto politiko Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos lyderio, žmona.
Julija kartu su Aleksejumi gynė demokratijos reikalą Rusijoje ir po tragiškos jo mirties toliau kovoja už laisvą Rusiją. Julija yra viena pagrindinių Rusijos protestų judėjimo figūrų.
Apdovanojimų programoje buvo parodytas dokumentinis filmas, skirtas Aleksejui Navalnui. Po peržiūros Amerikos arkivyskupas Elpidophorosas įteikė Julijai Navalnajai 2024 m. patriarcho Athenagoro premiją žmogaus teisių srityje.
„Tarp jūsų kankinio vyro skausmo ir netekties, – sakė arkivyskupas, – jūs radote būdą išsaugoti jo atminimą mums visiems, kurie Aleksejų laikėme viltimi išvaduoti Rusiją iš tironijos.
Julija Navalnaja savo atsakyme patvirtino savo įsipareigojimą laikytis vertybių, dėl kurių kovojo ir mirė jos vyras, ir uždavė klausimą: „Kaip galime užtikrinti, kad religija Rusijoje vaidintų tokį patį vaidmenį kaip Vakarų šalyse? Ne kaip valstybinės propagandos instrumentas, o kaip gyvybiškai svarbi socialinė institucija, stiprinanti socialinius ryšius, mokanti gerumo ir padedanti žmonėms... Kaip ortodoksų bažnyčia gali atgauti žmonių pasitikėjimą ir rasti vietą jų širdyse?... mums reikia ieškoti atsakymų į šiuos klausimus“, – sakė Navalnaja.
1986 m. Visuotinio patriarchato Nacionalinė Archontų taryba įsteigė Patriarcho Atenagoro premiją už žmogaus teises, kuri įteikiama tiems, kurie demonstruoja savo pasišventimą ginti visų žmonių žmogaus teises ir religijos laisvę.
Visuotinio patriarchato archontai nusprendė Julijai Navalnajai įteikti 2024 m. patriarcho Athenagoro premiją už žmogaus teises. Julija yra kovotoja už laisvę, žmogaus teisių aktyvistė ir nužudyto politiko Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos lyderio, žmona.
Julija kartu su Aleksejumi gynė demokratijos reikalą Rusijoje ir po tragiškos jo mirties toliau kovoja už laisvą Rusiją. Julija yra viena pagrindinių Rusijos protestų judėjimo figūrų.
Apdovanojimų programoje buvo parodytas dokumentinis filmas, skirtas Aleksejui Navalnui. Po peržiūros Amerikos arkivyskupas Elpidophorosas įteikė Julijai Navalnajai 2024 m. patriarcho Athenagoro premiją žmogaus teisių srityje.
„Tarp jūsų kankinio vyro skausmo ir netekties, – sakė arkivyskupas, – jūs radote būdą išsaugoti jo atminimą mums visiems, kurie Aleksejų laikėme viltimi išvaduoti Rusiją iš tironijos.
Julija Navalnaja savo atsakyme patvirtino savo įsipareigojimą laikytis vertybių, dėl kurių kovojo ir mirė jos vyras, ir uždavė klausimą: „Kaip galime užtikrinti, kad religija Rusijoje vaidintų tokį patį vaidmenį kaip Vakarų šalyse? Ne kaip valstybinės propagandos instrumentas, o kaip gyvybiškai svarbi socialinė institucija, stiprinanti socialinius ryšius, mokanti gerumo ir padedanti žmonėms... Kaip ortodoksų bažnyčia gali atgauti žmonių pasitikėjimą ir rasti vietą jų širdyse?... mums reikia ieškoti atsakymų į šiuos klausimus“, – sakė Navalnaja.
1986 m. Visuotinio patriarchato Nacionalinė Archontų taryba įsteigė Patriarcho Atenagoro premiją už žmogaus teises, kuri įteikiama tiems, kurie demonstruoja savo pasišventimą ginti visų žmonių žmogaus teises ir religijos laisvę.
BULGARIJA
Jono Rilos šventė į Sofijos teologinę seminariją sukvietė dešimtis ortodoksų. Bulgarijos patriarchas Danielius pirmą kartą po išrinkimo ir intronizavimo oficialiai lankėsi seminarijoje, vadovavo šventinėms vakaro pamaldoms spalio 18 d. ir Šventajai Liturgijai – spalio 19 d.
Šventosios Liturgijos pabaigoje patriarchas Danielius kreipėsi į bažnyčioje susirinkusius dvasininkus, seminaristus ir tikinčiuosius, pabrėždamas svarbų seminarijos vaidmenį Bulgarijos Bažnyčios gyvenime. Jis dėkojo rektoriui Zniepolio vyskupui Meletijui, taip pat dėstytojų kolektyvui už atsidavimą, atkreipdamas dėmesį į vilčių teikiantį seminaristų skaičiaus augimą.
SERBIJA
Spalio 22 dieną Serbijos patriarchas Porfirijus susitiko su Sirijos vyskupu Benjaminu iš Švedijos. Vyskupas Benjaminas Serbijos sostinėje lankėsi trečią kartą. Velionis Serbijos patriarchas Irenėjus apdovanojo jį Šv. Sabos ordinu. Patriarchas Porfirijus ir vyskupas Benjaminas vienas kitą pažinojo ir bendradarbiavo nuo studijų metų Atėnuose, kur kartu studijavo Teologijos fakultete.
ALBANIJA
Jono Rilos šventė į Sofijos teologinę seminariją sukvietė dešimtis ortodoksų. Bulgarijos patriarchas Danielius pirmą kartą po išrinkimo ir intronizavimo oficialiai lankėsi seminarijoje, vadovavo šventinėms vakaro pamaldoms spalio 18 d. ir Šventajai Liturgijai – spalio 19 d.
Šventosios Liturgijos pabaigoje patriarchas Danielius kreipėsi į bažnyčioje susirinkusius dvasininkus, seminaristus ir tikinčiuosius, pabrėždamas svarbų seminarijos vaidmenį Bulgarijos Bažnyčios gyvenime. Jis dėkojo rektoriui Zniepolio vyskupui Meletijui, taip pat dėstytojų kolektyvui už atsidavimą, atkreipdamas dėmesį į vilčių teikiantį seminaristų skaičiaus augimą.
SERBIJA
Spalio 22 dieną Serbijos patriarchas Porfirijus susitiko su Sirijos vyskupu Benjaminu iš Švedijos. Vyskupas Benjaminas Serbijos sostinėje lankėsi trečią kartą. Velionis Serbijos patriarchas Irenėjus apdovanojo jį Šv. Sabos ordinu. Patriarchas Porfirijus ir vyskupas Benjaminas vienas kitą pažinojo ir bendradarbiavo nuo studijų metų Atėnuose, kur kartu studijavo Teologijos fakultete.
ALBANIJA
Dėl tragiškų įvykių Gazoje Albanijos Bažnyčia oficialiame pareiškime išreiškė gilų liūdesį dėl žiaurių veiksmų, nusinešusių dešimtis tūkstančių aukų, visų pirma tarp nekaltų civilių, įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir ligonius. Kaip teigiama pareiškime, „žiaurumai Gazoje su dešimtimis tūkstančių aukų, daugiausia nekaltų civilių, vaikų, pagyvenusių žmonių, ligonių, sukelia gilias kančias. Turi būti pasiektos neatidėliotinos paliaubos“. Albanijos bažnyčia teigia, kad „susijusios šalys turi elgtis apdairiai ir apgalvotai, pirmenybę teikdamos kiekvieno žmogaus vertei ir taikiam sambūviui, o ne nuolatiniam smurtui, turinčiam neapskaičiuojamų pasekmių. Pasikartojantys atsakomieji veiksmai problemos neišspręs. Visos pagrindinės jėgos turi prisidėti prie šios katastrofiškos ekologinės ir žmogiškos tragedijos pabaigos“, – sakoma Albanijos ortodoksų Bažnyčios pranešime.
BELGIJA
Praėjusią savaitę Kasmetinis tris dienas trukęs Belgijos metropolijos ir Nyderlandų bei Liuksemburgo egzarchato jaunimo susitikimas baigėsi De Cluis centre Liuveno priemiestyje. Šį kartą renginyje dalyvavo daugiau nei 100 jaunuolių iš visų Beniliukso šalių. Į susitikimą buvo pakviesti kunigas vienuolis Jokūbas iš Avonos Simonopetros vienuolyno ir motinėlė Hypanthia, Agia Skepi šventojo vienuolyno abatė iš Solane Prancūzijoje.
BELGIJA
Praėjusią savaitę Kasmetinis tris dienas trukęs Belgijos metropolijos ir Nyderlandų bei Liuksemburgo egzarchato jaunimo susitikimas baigėsi De Cluis centre Liuveno priemiestyje. Šį kartą renginyje dalyvavo daugiau nei 100 jaunuolių iš visų Beniliukso šalių. Į susitikimą buvo pakviesti kunigas vienuolis Jokūbas iš Avonos Simonopetros vienuolyno ir motinėlė Hypanthia, Agia Skepi šventojo vienuolyno abatė iš Solane Prancūzijoje.
RUMUNIJA – KIPRAS
Ketvirtadienį, 2024 m. spalio 24 d., Kipro arkivyskupas Jurgis šiemet pirmą kartą kaip Kipro ortodoksų Bažnyčios primas dalyvavo iškilmėse, skirtose Šv. Demetrui Naujajam Bukarešte.
„Atvykome priimti Rumunijos šventųjų palaiminimo: Šv. Andriejaus Pirmojo pašaukto apaštalo, Šv. Demetro Naujojo, Šv. Paraskevės ir Šv. Jono Jokūbo Chozibiečio“, – sakė arkivyskupas Jurgis. Jis taip pat pažymėjo: „Jau buvau Rumunijoje ir man padarė didelį įspūdį Rumunijos žmonių pamaldumas. Mano kompanionai ir aš jus patikiname, kad dar niekada nematėme tokios garbingos procesijos kaip ši. Kaip dovaną Rumunijos Bažnyčiai arkivyskupas Jurgis įteikė dalelę šventojo Lozoriaus Ketvirtosios dienos, kurio palaidojimo vieta yra Larnakoje, Kipre, relikvijų.
ESTIJA
Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Läänemetsas pasiūlė vyriausybei iš dalies pakeisti Bažnyčių ir kongregacijų įstatymą, kad būtų išvengta bet kurios Estijoje veikiančios bažnyčios, kongregacijos, kongregacijų asociacijos, vienuolyno ar kitos religinės asociacijos ryšio su bet kokia užsienio organizacija, kuri kelia grėsmę Estijos viešajai ar konstitucinei santvarkai, palaiko karinę agresiją ar kursto karą, skatina terorizmą ar kitokią smurtinio elgesio formą.
Įstatymo pakeitimas, anot ministro, susijęs su tuo, kad pati Estijos Maskvos patriarchato ortodoksų Bažnyčia nesiėmė jokių reikšmingų žingsnių, kad atsiribotų nuo Rusijos ortodoksų Bažnyčios, atvirai remiančios agresyvią Kremliaus politiką.
Ketvirtadienį, 2024 m. spalio 24 d., Kipro arkivyskupas Jurgis šiemet pirmą kartą kaip Kipro ortodoksų Bažnyčios primas dalyvavo iškilmėse, skirtose Šv. Demetrui Naujajam Bukarešte.
„Atvykome priimti Rumunijos šventųjų palaiminimo: Šv. Andriejaus Pirmojo pašaukto apaštalo, Šv. Demetro Naujojo, Šv. Paraskevės ir Šv. Jono Jokūbo Chozibiečio“, – sakė arkivyskupas Jurgis. Jis taip pat pažymėjo: „Jau buvau Rumunijoje ir man padarė didelį įspūdį Rumunijos žmonių pamaldumas. Mano kompanionai ir aš jus patikiname, kad dar niekada nematėme tokios garbingos procesijos kaip ši. Kaip dovaną Rumunijos Bažnyčiai arkivyskupas Jurgis įteikė dalelę šventojo Lozoriaus Ketvirtosios dienos, kurio palaidojimo vieta yra Larnakoje, Kipre, relikvijų.
ESTIJA
Estijos vidaus reikalų ministras Lauri Läänemetsas pasiūlė vyriausybei iš dalies pakeisti Bažnyčių ir kongregacijų įstatymą, kad būtų išvengta bet kurios Estijoje veikiančios bažnyčios, kongregacijos, kongregacijų asociacijos, vienuolyno ar kitos religinės asociacijos ryšio su bet kokia užsienio organizacija, kuri kelia grėsmę Estijos viešajai ar konstitucinei santvarkai, palaiko karinę agresiją ar kursto karą, skatina terorizmą ar kitokią smurtinio elgesio formą.
Įstatymo pakeitimas, anot ministro, susijęs su tuo, kad pati Estijos Maskvos patriarchato ortodoksų Bažnyčia nesiėmė jokių reikšmingų žingsnių, kad atsiribotų nuo Rusijos ortodoksų Bažnyčios, atvirai remiančios agresyvią Kremliaus politiką.
„Šiandien Maskvos patriarchatas yra neabejotinai dar vienas ginklas Rusijos įtakos arsenale, kurio pagalba jie ne tik engia savo žmones, bet ir bando, piktnaudžiaudami tikėjimu, užnuodyti kitų šalių žmonių sielas kontekste, atsižvelgiant į geografinę padėtį, istorinę patirtį ir dabartinę realybę, Estija negali susitaikyti su faktu, kad Estijos Ortodoksų Bažnyčia priklauso Maskvos patriarchatui“, – sakė jis.
Pasak jo, „bažnyčia turi suvokti, kad Estijos parapijų ir tikinčiųjų pavaldumas priešiškai užsienio valdžiai ir agresyviai bažnyčiai kelia grėsmę mūsų religinei laisvei ir Estijos saugumui“. – sakė Estijos Respublikos vidaus reikalų ministras.
KIPRAS
Kipro Bažnyčia privalo keisti praktiką aukcione supirkti iš okupuotų teritorijų pavogtus bažnytinius turtus ir siekti, kad jie būtų grąžinti teisėtiems savininkams per teismą, sakė Kipro arkivyskupas Jurgis per konferencijos „1974–2024: kultūros paveldas. Kipro okupuotas persekiojimas“ atidarymą.
Simpoziumą surengė Pasaulio religijų ir kultūrų forumas, remiamas Kykkos vienuolyno.
Konferencijoje kalbėję dalyviai ir svečiai vieningai tikino, kad kultūros paveldo naikinimas, krikščionių lobyno išniekinimas ir vagystės, taip pat Turkijos sutelktos pastangos sunaikinti istorinę atmintį yra nusikaltimas kultūros paveldui.
Respublikos Prezidentas Nikos Christodoulides savo sveikinime pažymėjo, kad okupuotame Kipre nusikaltimų pasaulio kultūriniam ir religiniam paveldui mastas yra precedento neturintis.
Pasak jo, „bažnyčia turi suvokti, kad Estijos parapijų ir tikinčiųjų pavaldumas priešiškai užsienio valdžiai ir agresyviai bažnyčiai kelia grėsmę mūsų religinei laisvei ir Estijos saugumui“. – sakė Estijos Respublikos vidaus reikalų ministras.
KIPRAS
Kipro Bažnyčia privalo keisti praktiką aukcione supirkti iš okupuotų teritorijų pavogtus bažnytinius turtus ir siekti, kad jie būtų grąžinti teisėtiems savininkams per teismą, sakė Kipro arkivyskupas Jurgis per konferencijos „1974–2024: kultūros paveldas. Kipro okupuotas persekiojimas“ atidarymą.
Simpoziumą surengė Pasaulio religijų ir kultūrų forumas, remiamas Kykkos vienuolyno.
Konferencijoje kalbėję dalyviai ir svečiai vieningai tikino, kad kultūros paveldo naikinimas, krikščionių lobyno išniekinimas ir vagystės, taip pat Turkijos sutelktos pastangos sunaikinti istorinę atmintį yra nusikaltimas kultūros paveldui.
Respublikos Prezidentas Nikos Christodoulides savo sveikinime pažymėjo, kad okupuotame Kipre nusikaltimų pasaulio kultūriniam ir religiniam paveldui mastas yra precedento neturintis.
SUOMIJA
Suomijoje baigiasi Tarpbažnytinė ekumeninė savaitė.
Ekumeninė savaitė – tai bendra visų Suomijos Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių akcija ginant žmogaus teises ir ugdant atsakomybę. Ekumeninę savaitę koordinuoja Suomijos ekumeninė taryba, kurios narė yra ir Suomijos ortodoksų Bažnyčia.
Šių metų ekumeninės savaitės tema – „Sukurti pagal Dievo paveikslą“. Bažnyčios daugiausia dėmesio skiria nelygybės problemai. Suomijos Bažnyčių pareiškime sakoma, kad mes visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir kiekvienas savotiškai. Tai reiškia, kad visi yra lygūs ir vienodai vertingi. Tačiau žmonės yra diskriminuojami dėl įvairių priežasčių. Nelygybė savaime laikoma problema, tačiau ji turi ir toli siekiančių pasekmių.
SAKARTVELAS
Sakartvelo ortodoksų Bažnyčios viešųjų ryšių tarnyba šeštadienį, spalio 26 d., vyksiančių Seimo rinkimų proga išplatintame pareiškime dar kartą pabrėžiamas Bažnyčios vienijantis vaidmuo išlaikant jos politinį neutralumą.
Pasak pareiškimo, Sakartvelo ortodoksų Bažnyčia remia tik tuos variantus, kurie skatina ilgalaikę taiką ir stiprina krikščioniškas bei šeimos tradicijas.
Sakartvelo patriarchatas ragina dvasininkus padėti išlaikyti vienybę emociškai įtempto rinkimų sezono metu ir ragina melstis už nacionalinės vienybės ir taikos triumfą.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad priešrinkiminiu laikotarpiu dvasininkai turėtų atsižvelgti į tai, kad jų vaidmuo yra išlaikyti ramybę.
Suomijoje baigiasi Tarpbažnytinė ekumeninė savaitė.
Ekumeninė savaitė – tai bendra visų Suomijos Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių akcija ginant žmogaus teises ir ugdant atsakomybę. Ekumeninę savaitę koordinuoja Suomijos ekumeninė taryba, kurios narė yra ir Suomijos ortodoksų Bažnyčia.
Šių metų ekumeninės savaitės tema – „Sukurti pagal Dievo paveikslą“. Bažnyčios daugiausia dėmesio skiria nelygybės problemai. Suomijos Bažnyčių pareiškime sakoma, kad mes visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir kiekvienas savotiškai. Tai reiškia, kad visi yra lygūs ir vienodai vertingi. Tačiau žmonės yra diskriminuojami dėl įvairių priežasčių. Nelygybė savaime laikoma problema, tačiau ji turi ir toli siekiančių pasekmių.
SAKARTVELAS
Sakartvelo ortodoksų Bažnyčios viešųjų ryšių tarnyba šeštadienį, spalio 26 d., vyksiančių Seimo rinkimų proga išplatintame pareiškime dar kartą pabrėžiamas Bažnyčios vienijantis vaidmuo išlaikant jos politinį neutralumą.
Pasak pareiškimo, Sakartvelo ortodoksų Bažnyčia remia tik tuos variantus, kurie skatina ilgalaikę taiką ir stiprina krikščioniškas bei šeimos tradicijas.
Sakartvelo patriarchatas ragina dvasininkus padėti išlaikyti vienybę emociškai įtempto rinkimų sezono metu ir ragina melstis už nacionalinės vienybės ir taikos triumfą.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad priešrinkiminiu laikotarpiu dvasininkai turėtų atsižvelgti į tai, kad jų vaidmuo yra išlaikyti ramybę.
Naujienas parengė kun. Georgijus Rojus ir Vitalis Dauparas
