Visuotinio Konstantinopolio patriarchato vyskupų susirinkimo pranešimas

 

Nikos Papachristou nuotr.

Kartą į tris metus Konstantinpolyje, Fanare, visi Visuotinio sosto (Konstantinpolio patriarchato) vyskupai, iš viso pasaulio, susirenka į ypatingą susirinkimą – Sinaksę. Šiame susirinkime aptariami svarbiausi Konstantinopolio patriarchato ir Visuotinės Ortodoksų Bažnyčios gyvenimo klausimai, dalijamasi džiaugsmais, rūpesčiais ir problemų sprendimų siūlymais. 2024 m. susirinkusios Sinaksės dalyviai paskelbė tokį komunikatą (neoficialus vertimas į lietuvių kalbą):

10-osios Visuotinio sosto hierarchų Sinaksės komunikatas

Jo Šventenybės visuotinio patriarcho Baltramiejaus kvietimu ir Jo Šventenybei pirmininkaujant, garbingieji Visuotinio sosto ir jo kanoniškai globojamų Suomijos ir Estijos autonominių Bažnyčių hierarchai 2024 m. rugsėjo 1-3 d. susirinko į 10-ąją Sinaksę Konstantinopolyje.

Prieš susirinkimą Indikto šventės proga patiarchalinėje šv. didžiojo kankinio Jurgio bažnyčioje buvo švenčiama Dieviškoji Liturgija, kurioje dalyvavo patriarchas, garbingieji arkivyskupai, metropolitai ir Sosto provincijų vyskupai.

Sinaksė prasidėjo įprastine Jo Šventenybės įžangine kalba ir pirmojo tarp Sosto hierarchų pagal garbės eilę po patriarcho, Jo Eminencijos Chalkedono senolio metropolito Emanuelio pranešimu. Viso Sinaksę sudarė penkios teminės sesijos, skirtos klausimams, susijusiems su Šventosios Didžiosios Kristaus Bažnyčios gyvenimu ir liudijimu šiuolaikiniame pasaulyje, apimant tarportodoksinį ir tarpkrikščionišką aspektus:

(a) „Krikščionių ortodoksų ir kitų konfesijų krikščionių tarpusavio santykiai“  – aptartos tebesitęsiančio kruvino karo Ukrainoje pasekmės Bažnyčių santykiams toje šalyje ir Baltijos šalyse, taip pat ortodoksams Vakarų Europoje, dar vadinamiems „ortodoksų diaspora“. Pristatyti pranešimai apie ortodoksų ir Romos katalikų Bažnyčių teologinio dialogo eigą ir Konstantinopolio Bažnyčios indėlį į Europos Bažnyčių konferencijos bei Europos ortodoksų ir Romos katalikų dialogo forumo veiklą.

(b) „Kanoniniai ir liturginiai klausimai“ – buvo nagrinėjami klausimai, susiję su pastebėtais nukrypimais nuo Šventosios Didžiosios Kristaus Bažnyčios Tipikono ir liturginės tradicijos, taip pat transliacijų pasitelkiant bendrąsias žiniasklaidos priemones klausimai.

(c) „Motina Bažnyčia šiuolaikiniame pasaulyje“ – pateikti pasiūlymai dėl dirbtinio intelekto (DI) ir jo svarbos Bažnyčiai svarbos apmąstymo, taip pat dėl jo vaidmens šiuolaikinio jaunimo abejonių ir dvasinių ieškojimų kontekste.

(d) „Bažnyčia ir geopolitiniai klausimai“ – pristatyta vadinamosios „rusų pasaulio“ ideologijos kilmė, raida ir taikymas. Sosto hierarchai nedviprasmiškai pasmerkė šią ideologiją, Bažnyčios pavertimą pasaulietine institucija ir jos instrumentalizavimą valstybės interesams propaguoti, taip pat Ukrainoje besitęsiantį karą, kuris tęsiasi po neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainos valstybės teritoriją.

Susirinkę hierarchai kreipia savo mintis į milijonus mūsų brolių ir seserų Ukrainoje ir meldžia Taikos Viešpatį, kad karas būtų nedelsiant nutrauktas, o nuniokotoje Ukrainoje įsivyrautų teisinga ir stabili taika; taip pat neramiuose Artimuosiuose Rytuose ir Šventojoje Žemėje, kur yra senovinio Jeruzalės patriarchato būstinė. Be to, 10-osios Sinaksės nariai taip pat meldėsi už kitą iškilų patriarchatą, Antiochijos patriarchą, ir meldė taikos Sirijoje bei Libane.

Šio posėdžio pabaigoje buvo perskaitytas Jo Palaimintybės Aleksandrijos ir visos Afrikos popiežiaus ir patriarcho Teodoro II-ojo rupgpjūčio 31 d. laiškas, skirtas informuoti Šventąją Hierarchiją apie neetišką ir visiškai sveikai ekleziologijai prieštaraujantį Maskvos patriarchato įsiveržimą į senovinės Aleksandrijos Bažnyčios kanoninę teritoriją ir dėl to kilusį susiskaldymą bei skandalą Dievo tautoje Afrikoje. 

Sinaksė vienbalsiai ir vienareikšmiškai pasmerkė minėtus neteisėtus Rusijos Bažnyčios veiksmus ir išreiškė besąlygišką paramą kenčiančiam Aleksandrijos patriarchatui ir kenčiančiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai. 

(e) „Ortodoksų vienuolystė ir misija“ – atkreiptas dėmesys į ortodoksų misiją Pietų pusrutulyje ir ortodoksų vyrų ir moterų vienuolystę XXI a., taip pat į Konstantinopolio Motinos Bažnyčios santykius su Atono kalnu.

Dalyviai gyrė puikų Sinaksės organizavimą, aptartų klausimų aktualumą ir tai, kad buvo pabrėžtas išties visuotinis Didžiosios Bažnyčios matmuo ir atsakomybė. Sinaksė veikė kaip dialogo forumas ir galimybė išsamiai diskutuoti. Diskusijas skatino turtinga tematika ir kokybiški, aukšto lygio pranešimai.

Baigiamojoje kalboje Jo Šventenybė priminė hierarchams, kad šiais bažnytiniais metais, 2025 m. gegužės pabaigoje, Nikėjoje, Bitinijoje, vyks oficialus Pirmojo Visuotinio susirinkimo 1700-ųjų metinių minėjimas, kuriame dalyvaus Jo Šventenybė Romos popiežius Pranciškus. Būtent šiai istorinei sukakčiai buvo skirta dabartinė Sosto hierarchijos Sinaksė, o tai išreiškė šių metų Sinaksės centrine tema pasirinkta pirmojo Šventųjų Tėvų susirinkimo Nikėjoje sekmadienio vakarinės giesmės eilutė: „sekdami jų dievišku mokymu, mes tikrai, tikėdami, garbiname... vieną Dievą, vienesmę Trejybę“. Šis susirinkimas, be kita ko, nagrinėjo šv. Velykų šventimo datos klausimą. Atsižvelgiant į tai, vieningai išreikštas pageidavimas, kad kitais metais Rytų ir Vakarų krikščionija šv. Velykas švęstų kartu, kad tai būtų ne laimingas paprastas atsitiktinumas, bet nauja pradžia, kad būtų nustatyta bendra šv. Velykų šventimo data visiems metams, kuri atitiktų mūsų Ortodoksų Bažnyčios Paschaliją.

Atsakydamas į tai pasisakė pirmas pagal garbę iš dabartinių Naujųjų Žemių vyskupų, Jo Eminencija . Damaskinas, Didymoteicho, Orestiado ir Soufli metropolitas. 

Susirinkimo darbas buvo užbaigtas įprasta baigiamąja malda.

Patriarchate, 2024 m. rugsėjo 3 d.

Šventojo Sinodo

vyr. sekretoriatas