Sol Invictus ir šv. Kalėdos

Po laidos apologetika.lt ne vienas žmogus suabejojo mano pasakytu teiginiu, esą Sol Invictus ir šv. Kalėdų datos nesusijusios (susijusios tik tiek, kad joms pasirinktas tas pats astronominis reiškinys, žymintis šventės datą ir turintis simbolizmą). Negana to, iškėliau hipotezę, kad net atvirkščiai, Sol Invictus sureikšminimas galėjo būti atsakas į krikščionių švenčiamą šventę. Tuo tarpu įsitikinimą, kad gruodžio 25 d. pasirinkta dėl Sol Invictus vadinu pasenusiu mitu. Kadangi klausimas mokslinis, pateiksiu nuorodas į mokslo darbus, kuriais remiuosi. 

Kas pirmas iškėlė versiją, kad šv. Kalėdų data pasirinkta pagal Sol Invictus?

Kas pirmas sugalvojo versiją, esą šv. Kalėdų data buvo pasirinkta gruodžio 25 d. dėl Sol Invictus, mokslui yra tiksliai žinoma - pirmą kartą ją sugalvojo Sirijos Ortodoksų Bažnyčios (jakobitų) vyskupas Jokūbas bar Salibi (cituojamoje knygoje įvardijamas pasaulietiniu Dionizo vardu), kuris XII a. rašė:

„Priežastis, kodėl Bažnyčios Tėvai perkėlė sausio 6 [Epifanijos] šventę į gruodžio 25, sakoma, yra ši: pagonys turėjo paprotį švęsti gruodžio 25 dieną saulės gimimą, ir degė šviesas, kad pašlovintų dieną. Jie kvietė ir leido dalyvauti šiose apeigose ir krikščionims. Todėl Bažnyčios mokytojai, pamatę, kad krikščionys linksta į šį paprotį, sugalvojo išeitį: nustatyti Tikrosios Saulės patekėjimo šventą šią dieną, o Epifaniją švęsti sausio 6. Šitokia praktika išliko iki mūsų dienų, kaip ir šviesų degimas.“

(cit. pgl.: Ramsay MacMullen, 1999, Christianity and Paganism in the Fourth to Eighth Centuries, Yale University Press. 155 psl.)

Vėliau šį paaiškinimą pasigavo XVII a. mokslininkai ir nuolat kartojo. Tačiau XII a. sirų vyskupas negali būti ekspertas apie III-IV a. papročius, tad žvelkime, kokia gi buvo ta III-IV a. religija.

Kada buvo įsteigta ir švęsta Sol Invictus šventė?

„Nenugalimosios Saulės“ šventę, lot. dies natali Sol Invicti įsteigė (sureikšmino) imperatorius Aurelianas. Jam vienijant imperijai ir augant jo galiai, jis darėsi vis pamaldesnis „Nenugalimajai Saulei“, todėl 274 m. pastatė ir (galimai gruodžio 25 d.) pašventino jai šventyklą Romoje. Ar tai reiškė, kad kasmet gruodžio 25 d. buvo labai svarbi ir didžiulė Sol Invictus šventė? Pirmiausia pradėkime nuo to, kad buvo kitos Saulės dievo šventės:

„Aurelianas įsteigė Nenugalimajai Saulei skirtas žaidynes, kurios vyko kartą į keturis metus. Pirmosios įvyko 274 m., greičiausiai, spalio 22 d. ir ženklino Aureliano triumfo šventimo pradžią. [...]

Aureliano saulės dievo tapatybė lieka ginčytinu klausimu. Romėnai turėjo savo saulės dievą, Sol Indiges, kurio pagrindinė šventykla buvo ant Kvirinalo kalvos, jos šventė buvo rugpjūčio 9 d., jis taip pat turėjo bendrą su Luna šventovę Didžiajame Cirke, kurios šventė buvo gruodžio 11 [aukojimas Sol ir Lunai - rugpjūčio 28 d. - G.S.].

(Alaric Watson, 1999, Aurelian and the Third Century, The Classical World. 94. London: Routledge. 192; 193 psl.)

Tuo tarpu apie gruodžio 25 dieną S. Hijmans rašo:

„354 metų kalendoriuje rašoma, kad gruodžio 25 d. surengta 30 žirgų lenktynių. [...] Gruodžio 25 nebuvo nei ilgai egzistuojanti, nei svarbi, oficiali Sol šventės diena. Ji paminėta tik 354 m. kalendoriuje ir, aš manau, prielaida, kad šią šventę įsteigė Aurelianas negali būti įrodyta. Nėra jokių tvirtų įrodymų, kad ši [354 m. kalendoriuje minima] Sol šventė gruodžio 25 d. yra senesnė, nei Kalėdų šventė.“ 

(Steven Hijmans, 2003, Sol Invictus, the Winter Solstice, and the Origins of Christmas, Mouseion: Journal of the Classical Association of Canada, Volume 3, Number 3, 2003, XLVII—Series III, 384 psl.)

Toliau pateiksiu jo komentarą su mokslinės literatūros apžvalga be vertimo apie tai, kad ši data vargu ar įrodoma:


Toliau skaitome apie gruodžio 25 d. (ne)reikšmingumą:

„turime padaryti išvadą, kad bet kas, peržvelgęs Sol garbei IV a. pradžioje egzistuojančius šventimus, nustatytų, kad periodas nuo spalio 19 iki spalio 22 gerokai reikšmingesnis, nei gruodžio 25 d., o rugpjūčio 28 d. šventė [aukojimas Sol ir Lunai - G.S.] - gerokai senesnė (ten pat, 386 psl.)

Pavyzdžiui, tas pats minėtasis 354 m. kalendorius (dar vad. Filokalo kalendoriumi) teigia, kad spalio 22 d. buvo surengtos 36 žirgų lenktynės (Sol garbei).

Tad iš kur atsirado įsitikinimas, kad gruodžio 25 d. buvo labai svarbi šventė visai Romos imperijai? Čia vėl grįžtame į pradžią, stipriausiai šį įsitikinimą paveikė XII a. sirų krikščionio vyskupų įsitikinimas, kad taip buvo IV a. Šis liudijimas, kartu su IV a. vidurio liudijimu ir įkvėpė tolimesnius svarstymus. 

 Koks yra mokslinės bendruomenės konsensusas?

Tvirtų įrodymų, kad nuo 274 m. būtent gruodžio 25 dieną romėnai labai iškilmingai šventė Sol Invictus nėra, įrodymai apie šventę pasirodo tik IV a. viduryje. Todėl visas teiginys, kad krikščionys pasirinko būtent šią datą Kalėdų šventimui yra ne daugiau kaip spekuliacija, hipotezė, kuri negali būti nei patvirtinta, nei paneigta (negali būti falsifikuota, kalbant mokslo filosofijos terminais). 

Kita vertus, atmetus ją, nėra aišku, kaip buvo sustota būtent ties šia data. Vienas iš paaiškinimų - laimėjo vienas iš daugybės būdų skaičiuoti Kristaus gimimo datą, kurių iki IV a. būta įvairiausių. Todėl Oksfordo universiteto leidinys The Oxford Companion to Christian Thought skyrelyje apie Kalėdas tai ir pateikia kaip viso labo hipotezes:

„Apologetinė/religijų istorijos hipotezė“ - ši teorija teigia, kad „Kristaus gimimo datai panaudota pagonių Nenugalimosios Saulės (dies natalis solis invicti) data, kurią imperatorius Aurelianas 274 m. įsakė kasmet švęsti per žiemos saulėgrįžą.“

Skaičiavimo hipotezė- ši teorija teigia, kad Kristaus gimimo data susijusi su jo kančios ir mirties datos skaičiavimais. „Kadangi Jėzus gyveno tobulą gyvenimą, jo prasidėjimo ir mirties dienos turėjo sutapti.“ Nisano 14 diena daugmaž atitinka kovo 25 d., plius 9 mėnesiai, gaunasi gruodžio 25 d. „Skaičiavimo hipotezė leidžia galimybę, kad gruodžio 25 d. tapo krikščionių švente dar iki Aureliano dekreto“

(Ed. Adrian Hastings et. al., The Oxford Companion to Christian Thought, Oxford University Press. 114 psl.)

Todėl drįstu vadinti užtikrintą teiginį, neva krikščionys nusižiūrėjo Kalėdų datą nuo Sol Invictus šventės ne daugiau, nei paplitusiu mitu, kuris įsigalėjo, nes buvo patogus krikščionybę „demaskuojančiai“  Kristaus mito teorijai. Geriausiu atveju tai viso labo vienas iš galimų pasvarstymų, kaip galėjo būti, kurių prigalvoti galima daugybę. 

PARAMA

Galite mus paremti:

VšĮ „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“
Sąsk. nr. (IBAN): LT487300010173170576
(Pervedimams iš užsienio: SWIFT: HABALT22)

Arba:
Contribee PayPal


Populiarūs įrašai