Apie dvasinį paklydimą (III)
Straipsnių ciklas - pirma dalis, antra dalis
Ortodoksų tikėjime Bažnyčios Tėvų statusą turi visi šventą gyvenimą gyvenę, tikrąjį tikėjimą skelbę ir Bažnyčios pripažinti žmonės, t. y. Šventosios Tradicijos nešėjai, nepriklausomai nuo to, kada gyveno. Būna ir išimčių (kartais statusą įgyja negyvenę švento gyvenimo arba nukrypę nuo tikrojo tikėjimo asmenys). Šiuolaikinėje ortodoksų teologijoje mokymą apie dvasinį paklydimą išpopuliarino prie Tėvų priskiriamas šv. Ignotas Briančianinovas (1807–1861).
Šiandien jo raštuose išdėstytas mokymas yra vienas įtakingiausių stačiatikybėje (greta egzistuoja alternatyvios tendencijos, tokios kaip kun. Aleksandro Menio modernizmas). Jo veikalai išversti į visų ortodoksų Bažnyčių kalbas, jį skaito ir graikai, ir amerikiečiai. Ortodoksų santykiams su kitatikiais suprasti itin svarbus jo tekstas „Apie dvasinį paklydimą“ (О прелести), kuriame jis kaltina katalikus ir protestantus negrįžtamai nuklydus nuo tikrojo dvasingumo.
[SKAITYTI TOLIAU]