Dievo Motinos maldos kanonas (Богородичное правило)

ĮVADAS

Atsisiųsti PDF

Šv. Serafimas Sarovietis savo dvasiniams vaikams sakydavo eiti takeliu aplink Divejevo vienuolyno ir 150 kartų perskaityti „Sveika, Marija“ („Džiaukis, Marija“). Tai būdavo jų kasdienė regula. XX a. vyskupas šv. Serafimas Zvezdinskis (1883-1937) papildė šią maldą Dievo Motinos ir Kristaus gyvenimo apmąstymais bei maldomis už visą pasaulį. Ši naujoji malda ortodoksų tradicijoje vadinama „Dievo Gimdytojos kanonu (taisykle)“ (Богородичное правило).

Šv. Serafimas Zvezdinskis

Šį kanoną sudaro 150 „Sveika, Marija“, suskirstytų į 15 dešimčių. Prieš skaitant dešimt „Sveika, Marija“ prisimenamas tam tikras Išganymo istorijos įvykis (maldininkų patogumui, pridedu ištrauką iš Šventojo Rašto arba Šventosios Tradicijos, kuri gali priminti įvykį). Po įvykio paminėjimo seka malda tam tikra intencija (įvykis sudabartinamas ir suvokiamas kaip tipologinė nuoroda į maldininko sielą). Panašu, kad, sekdami metropolito Kallistos Ware patarimu, galime patarti šioje vietoje, jei tik yra toks nusiteikimas, melstis savais žodžiais (metropolitas Kallistas sako: „nepaliaujama malda reikalauja laisvės“). 

Po šios maldos seka 10 „Sveika, Marija“. Po jų skaitoma malda „Tėve mūsų“ ir „Gailestingumo vartai“.

Mano pridėti skaitiniai leidžia, jei tik maldininkui kyla noras, pasinaudoti šiuo maldos kanonu kaip pilnaverčiu krikščioniškosios Šventojo Rašto ir Dievo Žodžio meditacijos (Lectio Divina) įrankiu. Maldininkas lengvai pastebės, kad Dievo Gimdytos gyvenimo įvykiai prisimenami pagal Bažnyčios kalendoriaus švenčių tradiciją. 

Atidus maldininkas taip pat pastebės, kad maldos kanonas turi nemažai bendrybių su katalikų Rožiniu. Sutampa šie slėpiniai: „Apreiškimas“, „Aplankymas“, „Gimimas“, „Paaukojimas“, „Atradimas Šventykloje“ (iš dalies; ortodoksų kanone skiriasi akcentas), „Apsireiškimas Kanos vestuvėse“, „Nukryžiavimas“, „Prisikėlimas“, „Žengimas į Dangų“, „Šventosios Dvasios Atsiuntimas“, „Šventosios Dvasios atsiuntimas“, „Marijos paėmimas į Dangų“, „Marijos vainikavimas“. Taipogi pastebėtina, kad Sekminių apmąstyme minimas Dievo Motinos dalyvavimas įvykyje, o paskutinysis slėpinys – Dangaus Karalienės vainikavimas (šiedu ikonografiniai elementai siejami su katalikiška tradicija).

Atkreiptinas dėmesys, kad du pirmieji ir du paskutinieji prisiminimai šiame kanone remiasi ekstraevangeline tradicija. Skaitymui prie jų pateikiami ne Šventojo Rašto, o nekanonių tekstų liudijimai apie įvykį, atspindintys Bažnyčios Tradiciją, tačiau neįkvėpti Šventosios Dvasios. 

Pateikta teksto visuma puikiai atspindi su Dievo Motina susijusias Ortodoksų Bažnyčios tradicijas ir vieną iš Bažnyčioje egzistuojančių mariologijos interpretacijų. Daugelis mariologinių tikėjimų nėra Bažnyčios dogma ir su atskiromis šiame kanone išreikštomis pažiūromis sutinka ne visi ortodoksai.

MALDOS

Rytietiška „Sveika, Marija“

Lietuviškai, Angelo Apreiškimas Dievo Motinai:

Džiaukis* Marija, malonės pilnoji** Dievo Gimdytoja Mergele,
Viešpats su Tavimi.
Tu palaiminta tarp moterų
Ir palaimintas Tavo Įsčių Vaisius,
Nes pagimdei mūsų sielų Išgelbėtoją***

* Džiaukis = Sveika
** Arba: Malonėmis apdovanotoji
*** Išgelbėtojas = Išganytojas

Graikiškai:

Theotóke Parthéne, chaíre Kecharitōménē María
o Kýrios metá sou.
Eulogēménē sy en gynaixí
kai eulogēménos o karpós tēs koilías sou, 

óti sōtḗra étekes tōn psychṓn ēmṓn.

Slaviškai:

Богородице Дево, радуйся, Благодатная Марие, 
Господь с Тобою; 
Благословена Ты в женах и благословен Плод чрева Твоего, 
яко Спаса родила еси душ наших.

Tarimas:

Bogorodice Devo, radujsja, Blagodatnaja Marie, 
Gospod' s Toboju; 
Blagoslovena Ty v ženach i blagosloven Plod čreva Tvoego, 
Jako Spasa rodila jesi duš našich.

Viešpaties malda

Lietuviškai:

Tėve mūsų, kuris esi Danguje!
Teesie šventas Tavo Vardas!
Teateinie Tavo Karalystė!
Teesie Tavo valia, kaip Danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams*
Ir nevesk mūsų į pagundą
Bet gelbėk mus nuo pikto
Kunigas: Nes Tavo yra Karalystė, ir Galybė, ir Garbė: Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

* Arba: Ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams

Graikiškai:

Páter hēmō̂n ho en toîs ouranoîs
hagiasthḗtō tò ónomá Sou:
elthétō hē Basileía Sou:
genēthḗtō tò thélēmá Sou,
hōs en ouranō̂i kaì epì tē̂s gē̂s:
tòn árton hēmō̂n tòn epioúsion dòs hēmîn sḗmeron:
kaì áphes hēmîn tà ophelḗmata hēmō̂n,
hōs kaì hēmeîs aphíemen toîs opheilétais hēmō̂n:
kaì mḕ eisenénkēis hēmâs eis peirasmón,
allà rhŷsai hēmâs apò toû ponēroû.

Kunigas: Óti sou estín ē basileía kai ē dýnamis kai ē dóxa tou Patrós kai tou Yioú kai tou Agíou Pneúmatos, nyn kai aeí kai eis tous aiṓnas tōn aiṓnōn. Amḗn.

Slaviškai:

Отче наш, Иже еси на небесех! 

Да святится имя Твое, 

да приидет Царствие Твое, 

да будет воля Твоя, яко на небеси и на земли. 

Хлеб наш насущный даждь нам днесь; 

и остави нам долги наша, якоже и мы оставляем должником нашим; 

и не введи нас во искушение, но избави нас от лукаваго.

Kunigas: Яко Твое есть царство, и сила, и слава Отца и Сына и Святаго Духа ныне и присно и во веки веков. Аминь.

Tarimas:

Otče naš, Iže jesi na nebesech! 
Da svjatitsja imja Tvoje, 
da priidet Carstvije Tvoje, 
da budet volja Tvoja, 
jako na nebesi i na zemli. 
Hleb nash nasushhnyj dazhd' nam dnes'; 
i ostavi nam dolgi naša, jakože i my ostavljajem dolžnikom našim; 
i ne vvedi nas vo iskušenije, 
no izbavi nas ot lukavago.

Kunigas: Jako Tvoje jest' carstvo, i sila, i slava Otca i Syna i Svjatago Ducha nyne i prisno i vo veki vekov. Amin'.

„Gailestingumo vartai“

Lietuviškai

Gailestingumo vartus atverki mums, 
Palaimintoji Dievo Gimdytoja, kad, Tavimi 
pasitikintys, nepražūtume, bet per Tave 
išsivaduotume nuo negandų, nes Tu esi krikščionių* 
pagalba [išsigelbėjimas].

*Arba: krikščionių tautos.

Graikiškai 

Tēs eusplachnías tēn pýlēs, ánoixon ēmín, eulogēménē Theotóke. Elpízontes eis se mḗ astochḗsōmen. Rystheíēmen diá soú tōn peristáseōn. Sý gár eí ē sōtēría tou génous tōn christianṓn.

Slaviškai:

Милосердия двери отверзи нам, Благословенная Богородице, надеющиися на Тя, да не погибнем, но да избавимся Тобою от бед, Ты бо еси спасение рода христианскаго. 

Tarimas:

Miloserdija dveri otverzi nam, Blagoslovennaja Bogorodice, nadejuščijisja na Tja, da ne pogibnem, no da izbavimsja Toboju ot bed, Ty bo jesi spasenije roda christianskago. 



***************
KANONAS
***************



Pirmoji dešimtis. 

* Atmename Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos gimimą. 
* Meldžiamės už motinas, tėvus ir vaikus.

Skaitinys:

„Ir tada prieš ją pasirodė Viešpaties angelas, ir tarė: „Ona, Ona! Viešpats išklausė tavo maldą. Tavyje bus pradėtas vaisius ir tu pagimdysi, o apie tavo palikuonis žinia sklis visame pasaulyje!“

Ir Ona sušuko: „Kaip gyvas mano Viešpats Dievas prisiekiu: jei gims man vaikas, vyriškos ar moteriškos lyties, pašvęsiu jį Viešpačiui! Tarnaus jis Viešpačiui visą savo gyvenimą.“ 

Ir atėjo du pasiuntiniai, ir pranešė: „Tavo vyras, Joakimas, ateina su savo gyvulių bandomis, nes angelas jam pasirodė ir paskelbė: „Joakimai, Joakimai, Dievas išklausė tavo maldas. Eik iš čia, nes tavo žmona Ona pradės savo įsčiose.“

Ir iškeliavo Joakimas, ir paliepė savo piemenims, sakydamas: Atveskite dešimt tyrų avinėlių be dėmių, jie bus mano Viešpačiui Dievui. Ir atveskite man dvidešimt veršiukų, ir jie bus kunigams ir seniūnams, ir ožiukus visai tautai.Ir štai, atėjo Joakimas su savo bandomis ir Ona, stovėjusi prie vartų, pamatė ateinantį Joakimą. Ir pribėgo, apkabino jį, ir tarė: „Žinau, kad Viešpats mane palaimino: buvau našle, tapau nebe našle; buvau nevaisinga, o dabar pradėsiu vaisių!“

Ir Joakimas tądien savo namuose įgijo ramybę. 

Ryte jis nunešė savo atnašas, sakydamas: „Jei Viešpats man apreiškė gailestingumą, tai auksinė kunigo lentelė tai parodys.“

Ir atnašė Joakimas savo atnašas, ir priėjęs prie Dievo aukuro žiūrėjo į lentelę, ir nematė savyje nuodėmės.
Ir tarė Joakimas: „Dabar aš žinau, kad Viešpats apreiškė man gailestingumą ir atleido man visas nuodėmės!“ 

Išėjo iš Šventyklos nuteisintas ir grįžo namo.Praėjo priderantis skaičius mėnesių ir Ona devintąjį mėnesį pagimdė, ir paklausė pribuvėjos: Ką aš pagimdžiau?Pribuvėja atsakė: „Dukrą“.

Ir tarė Ona: „Išaukštinta mano siela šią dieną!“ Ir paguldė dukrą.

Ir praėjus dienoms Ona sutvirtėjo ir davė savo vaikui žįsti, ir pavadino savo dukrą Marija“ (Jokūbo protoevangelija 4-5. Nekanoninė knyga)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Sergėki Savo tarnus [vardai], o mirusiems suteiki atilsį kartu su šventaisiais savo šlovėje!

Antroji dešimtis.

* Atmename Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos įvedybas į Šventyklą. 
* Meldžiamės už paklydusius ir atkritusios nuo Šventosios Bažnyčios.

Skaitinys:

„Bėgo mėnesiai. Vaikui suėjo du metai.Ir tarė Joakimas: „Atveskime ją į Viešpaties Šventyklą, kad įvykdytume savo duotą pažadą, kad Dievas neatstumtų mūsų, kad mūsų atnašos netaptų jam nemalonios.“Ir tarė Ona: „Palaukime, kada jai sueis treji, kad vaikelis nesugalvotų ieškoti tėvo ar motinos.“Ir tarė Joakimas: „Palaukime“.Ir štai vaikui suėjo treji metai, ir tarė Joakimas: „Pakvieskite nekaltąsias žydų dukras, ir tegu jos ima žibintuvus ir užsidegusios stovi, kad vaikas negrįžtų atgal, kad savo širdimi pamiltų Viešpaties Šventyklą.“Ir padarė taip pakeliui į Viešpaties Šventyklą.Ir kunigas ją priėmė, ir pabučiavęs palaimino, tardamas: „Viešpats išaukštins tavo vardą visose kartose, nes per tave Viešpats paskutinėmis dienomis apreikš Izraeliui atpirkimą“. Ir pasodino ją ant trečiojo laiptelio prie aukuro, ir nužengė ant jos Viešpaties malonė, ir šokinėjo ji iš džiaugsmo, ir pamilo ją Izraelio tauta.Ir išėjo jos tėvai, stebėdamiesi ir šlovindami Viešpatį, nes jų dukra neapsisuko ir negrįžo atgal.“ (Prot. Jok. 7,1-8,1)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Gelbėki, saugoki ir prijunki prie Šventosios Ortodoksų* Bažnyčios nuo Tiesos nuklydusius ir nuo tikėjimo atkritusius Savo tarnus:  [vardai]. 

* Arba: Kristaus Bažnyčios

Trečioji dešimtis. 

* Atmename Angelo Apreiškimą Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai. 
* Meldžiamės už tai, kad būtų sumažintas mūsų sielvartas bei rūpesčiai, kad būtų atsiųsta paguoda liūdintiesiems.

Skaitinys:

„Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas,  pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.  Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Džiaukis, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.  O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius,ir jo viešpatavimui nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;todėl ir tavo kūdikis bus šventasir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga,  nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.“ (Lk 1,26-38)

Malda: 

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Palengvink mūsų rūpesčius ir atsiųski paguodą liūdintiems ir kenčiantiems Savo tarnams [vardai] !

Ketvirtoji dešimtis. 

* Atmename Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos susitikimą su šv. Elzbieta. 
* Meldžiame pagalbos tiems, kurių artimieji ar vaikai yra toli arba dingę be žinios.

Skaitinys:

„Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.  Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.  Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.  Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!  Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!  Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.  Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats,ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartątiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybęir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostųir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. (Lk 1 39-55)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Sujunki Savo tarnus [vardai], kurie yra išsiskyrę ir trokšta susitikimo!

Penktoji dešimtis. 

* Atmename mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą. 
* Meldžiamės už tai, kad sielos atgimtų Kristuje naujam gyvenimui.

Skaitinys:

„Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.  Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.  Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.  Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.  Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.  Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų,  suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą.  Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando,  bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.  Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.  Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“.  Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:  „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“.  Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.  Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.  O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.  Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.“ (Lk 2,1-21)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Suteiki man, pasikrikštijusiam Kristumi, džiaugsmą apsivilkti Kristumi.
  
Šeštoji dešimtis. 

* Atmename mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus aukojamą Šventykloje ir Simeono žodžius: Tavo pačios sielą pervers kalavijas. 
* Meldžiamės, kad Dievo Motina pasitiktų mūsų vėlę mirties valandą ir suteiktų mums džiaugsmą prieš paskutinį atodūsį suspėti vertai priimti Švenčiausiuosius Kristaus Slėpinius-Sakramentus, kad pervestų mūsų vėlę per baisiąsias padangų muitines, t.y. apsaugotų nuo kančių, kurias vėlė gali patirti asmeniniame teisme, laukdama kūno prisikėlimo ir Paskutiniojo Teismo.

Skaitinys:

„Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui,  – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, –  ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.
 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.  Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.  Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,  Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
  „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
 šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
Simeono pranašystė
  Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.  O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, –  ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“. (Lk 2,22-35)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Suteiki man mirties valandą džiaugsmą tapti Švenčiausiųjų Kristaus Slėpinių dalininku ir sergėki mano vėlę nuo visų kančių, kuomet ji lauks visuotinio prisikėlimo ir mūsų Viešpaties Paskutiniojo Teismo.

Septintoji dešimtis. 

* Atmename Dievo Motinos bėgimą su Kūdikiu į Egiptą. 
* Meldžiamės, kad Dangaus Karalienė apsaugotų mus nuo šio pasaulio pavojų ir apsaugotų nuo sugundymo.

Skaitinys:

„Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies  ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“.  Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.  Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau,anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų,nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“. Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą  ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.  Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi.  Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.  Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“.  Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą.  Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų. Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apvylė, baisiai įniršo ir, pasiuntęs [kareivius], išžudė Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.  Tuomet išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Pasigirdo šauksmas Ramoje,garsios dejonės ir aimanos –tai Rachelė rauda savo vaikų;ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra.“ (Mt 2,1-18)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Neleisk manęs šiame gyvenime sugundyti ir apsaugok nuo visų pavojų! 

Aštuntoji dešimtis.

* Atmename dvylikamečio Viešpaties Jėzaus pradingimą Jeruzalėje. 
* Meldžiame, kad Dievo Motina padėtų mums įgyti Jėzaus maldos dovaną ir mes atrastume Jėzų.

Skaitinys:

„Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų.  Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.  Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo.  Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų.  Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę. Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.  Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais.  Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“.  O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“  Bet jie nesuprato jo žodžių.“ (Lk 2,41-50)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja, Skaisčiausioji Mergele Marija! Padovanoki man nepaliaujamą Jėzaus maldą!

Devintoji dešimtis. 

* Atmename Apsireiškimą Kanos vestuvėse, kuomet Viešpats pavertė vandenį vynų, klausydamas Dievo Motinos žodžių: „Jie nebeturi vyno“. 
* Prašome Dievo Motinos pagalbos mūsų darbuose ir kad apsaugotų mus nuo nepritekliaus.

Skaitinys:

„Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai.  Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“.  Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“  Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“.  Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos.  Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus.  Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė.  Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo) , prievaizdas pasišaukė jaunikį  ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“.  Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį.“ (Jn 2,1-11)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Padėki man visuose mano darbuose ir sergėk mane nuo liūdesio ir nepritekliaus.

Dešimtoji dešimtis. 

* Atmename Dievo Motinos stovėjimą prie Viešpaties Kryžiaus, kuomet sielvartas, tarsi kalavijas, pervėrė Jos sielą.  
* Prašome, kad Dievo Motina sustiprintų mūsų sielos galias ir nuvytų nuo mūsų bodesį (nusiminimą, akediją, neviltį).

Skaitinys:

„Pilotas išsivedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę vietoje, pavadintoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata.  Buvo Velykų išvakarės, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“  Tie ėmė šaukti: „Šalin, šalin! Ant kryžiaus jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių“. Tuomet Pilotas atidavė jiems jį nukryžiuoti. Taigi jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė. Nešdamas savo kryžių, jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą. Tenai jį nukryžiavo; kartu su juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje.  Pilotas padarė užrašą ir liepė prisegti prie kryžiaus. Ten buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“.  Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai.  Aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: 'Žydų karalius', bet: 'Šitas skelbėsi: aš esu žydų karalius'“  Pilotas atkirto: „Ką parašiau, parašiau!“ Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.  Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet verčiau meskime burtą, kam ji teks“. Taip išsipildė Raštas:Jie drabužius mano dalijas,meta dėl mano apdaro burtą.Šitaip kareiviai ir padarė. Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė.  Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“  Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“ Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų.  Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.“ (Jn 19,13-30)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja, labiausiai palaiminta Mergele Marija! Sustiprinki mano sielos jėgas ir nuvyk nuo manęs bet kokią neviltį.

Vienuoliktoji dešimtis. 

* Atmename Kristaus Prisikėlimą
* Prašome Dievo Motiną prikelti mūsų sielą, t.y. suteikti mums dvasinį žvalumą naujam asketiniam žygdarbiui. 

Skaitinys:

„Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti.
 Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“  Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.  Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenaijį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs“.  Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.“ (Mk 16,1-8)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Pakelki mano sielą ir padėk man nuolat būti pasiruošusiam [-iai] asketiniams žygiams.

Dvyliktoji dešimtis. 

* Atmename Viešpaties Jėzaus Kristaus Žengimą į Dangų, kuriame dalyvavo ir Dievo Motina. 
* Meldžiamės ir prašome Dangaus Karalienės, kad mūsų siela pakiltų nuo žemiškųjų tuštybių ir žengtų dangiškųjų gėrybių link.

Skaitinys:

„Jėzus tarė [savo mokiniams]: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“.  Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,  ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių  ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą.  Jūs esate šių dalykų liudytojai. Ir štai aš atsiųsiu jums, ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“. Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų.“ (Lk 24,44-21)

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Apsaugok mane nuo tuščių minčių ir nukreipki mano protą ir širdį siekti sielos išganymo.

Tryliktoji dešimtis. 

* Atmename Siono kalną ir Šventosios Dvasios atsiuntimą, Jos nužengimą ant Apaštalų ir Dievo Motinos. 
* Meldžiame: „Sutverk manyje, Dieve, tyrą širdį ir atnaujink manyje stiprią dvasią. Neatstumk manęs nuo savo veido ir neatimk iš manęs savo Dvasios Šventos“.

Skaitinys:

„Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje.  Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.  Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.  Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.  Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?  Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?!  Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,  Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai,  žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“.  Visi be galo stebėjosi ir nieko nesuprasdami klausinėjo: „Ką tai reiškia?“  O kiti šaipėsi: „Jie prisigėrę jauno vyno“. Tada stojo Petras su Vienuolika ir pakėlęs balsą prabilo: „Jūs, judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius! Šie vyrai nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda, –  bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai: Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, –aš kiekvienam kūnuiišliesiu savosios Dvasios.Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,jūsų jaunuoliai matys regėjimus,o jūsų seniai sapnuos sapnus. Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėmstomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios,ir jie pranašaus. Aš darysiu stebuklų aukštai dangujeir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų:kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsybe,o mėnulis – krauju,prieš ateinant didingai ir šlovingaiViešpaties dienai, ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo,bus išgelbėtas. Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote;  taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.  Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis.  Juk Dovydas apie jį sako:Aš visuomet žvelgiu į Viešpatį.Jis stovi mano dešinėje, kad aš nesusvyruočiau. Todėl pralinksmėjo mano širdis,krykštavo mano lūpos,ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėjeir neduosi savo šventajam supūti. yvenimo kelius tu man atvėreiir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje. Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po šiai dienai.  Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų buveinėje ir jo kūnas nesupūsiąs.  Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.  Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite.  Juk ne Dovydas pakilo į dangų. Jis pats kalba:Viešpats tarė mano Viešpačiui:sėskis mano dešinėje; aš patiesiu tavo priešus,tarsi pakojį po tavo kojų. Tad tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“. Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“  Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.  Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“.  Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“  Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius.“ (Apd 2,40)

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Atsiųsk man ir sustiprink mano širdyje Šventosios Dvasios malonę.

Keturioliktoji dešimtis. 

* Atmename Dievo Motinos užmigimą Kristuje. 
* Prašome ramios ir giedros gyvenimo baigties. 

Skaitinys:

„[Dievo Motina] liepė savo aukštą pripildyti smilkalų kvapu, uždegti jame kuo daugiau švieselių, papuošti tiek aukštą, tiek ir savo gultą, t.y. paruošti viską, ko reikia laudotuvėms. [...] Kristus meiliai kvietė Ją be baimės pereiti iš žemės į dangų. Mano širdis paruošta, mano širdis paruošta! Atsakinėjo į tai Švenčiausioji Mergelė.

Tada, pakartojusi kažkada Jos sakytus žodžius „tebūna man, kaip tu pasakei“, Ji vėl prigulė ant gulto. Jausdama neapsakomą džiaugsmą dėl to, kad regėjo šviesiausiąjį savo Sūnaus ir Viešpaties veidą, nuo meilės Dievo Motina prisipildė dvasinio susižavėjimo, atidavė savo sielą Viešpačiui į rankas. Tą akimirką Ji nejautė jokio skausmo, tarsi užmigo saldžiu miegu. Tas, nuo kurio Ji pastojo likdama Mergele ir pagimde be skausmų, dabar iš tyriausiojo kūno priėmė ir Jos sielą. Ir tuoj pat prasidėjo nuostabus angeliškas giedojimas, kuriame kartojosi arkangelo Gabrieliaus pasveikinimas Švenčiausiajai Mergelei: „Džiaukis, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi! Tu palaiminta tarp moterų.“ (Iš Pasakojimo apie Dievo Motinos Užmigimą, IV-V a.)

Malda:

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja, dovanoki man ramią ir giedrą gyvenimo baigtį! 

Penkioliktoji dešimtis. 

* Atmename Dievo Motinos šlovę, kuria Viešpats Ją vainikavo po pasitraukimo iš žemės į Dangų.
* Meldžiame Dangaus Karalienę, kad nepaliktų mūsų, tikinčiųjų, dar esančių žemėje, kad apsaugotų mus nuo viskio blogio, apglėbdama juos savo Garbinguoju Palijumi (Omoforu; t.y. globotų mus).

Skaitinys:

„Kai apaštalai nuritino kapo akmenį, juos apėmė siaubas: kape nebuvo Dievo Motinos kūno. Vietoje jo buvo tik laidojimo uždangalas, skleidęs nuostabų kvapą. Šventieji apaštalai stovėjo nustėrę nesuprasdami, ką tai reiškia. [...]
[Vėliau po vakarienės besimelsdami apaštalai] išgirdo angelišką giedojimą. Pakėlė akis pamatė ore stovinčią Skaisčiausiąją Dievo Motiną, apsuptą daugybės angelų. Ji švytėjo neapsakoma šviesa ir sakė: Džiaukitės, nes aš su jumis visiems laikams.“ (Iš Pasakojimo apie Dievo Motinos Užmigimą, IV-V a.)

O, Švenčiausioji mūsų Valdove, Dievo Gimdytoja! Apsaugoki mane nuo visokio blogio ir apdenki mane savo Globa.