Palyginimas apie centrą ir linijas
„Aš pasakysiu jums šventųjų tėvų paliktą pavyzdį, kad geriau suvoktumėte žodžio galią. Įsivaizduokite apskritimą, skriestuvu nubrėžtą žemėje. Patį vidurį, vienodai nuo kraštų nutolusį, vadiname centru. Dabar sau dėkitės į galvą, ką toliau sakysiu.
Tą apskritimą laikykite pasauliu, o apskritimo centrą — Dievu. Linijos nuo pakraščių į centrą — tai žmonių gyvenimai ir jųjų elgesio būdas. Kuo labiau šventieji žmonės artinas į centrą, kad būtų arčiau prie Dievo, tuo labiau jie palaipsniui artėja ir prie Dievo ir viens prie kito; kuo artimesni jie Dievui, tuo artimesni viens kitam, ir kuo artimesni viens kitam, tuo artimesni Dievui. Tačiau supraskite ir nutolimą.
Kai žmonės tolinas nuo Dievo ir pasuka išorėn pusėn, aišku, jog juo labiau jie traukiasi nuo centro ir tolsta nuo Dievo, tuo labiau tolsta ir viens nuo kito, ir kuo toliau jie viens nuo kito, tuo labiau bus ir nuo Dievo. Tokia yra meilės prigimtis.
Kiek mes esame išorėje ir nemylime Dievo, tiek esame atskirti ir nuo artimo. O jei pamilsime Dievą, tai kiek priartėsime prie Dievo per meilę Jam, tiek pat susijungsime su artimu, o kiek susijungsime su artimu, tiek pat susijungsime ir su Dievu.
Teleidžia mums Dievas girdėti, kas naudinga, ir tai daryti. Juo labiau mes stengsimės ir rūpinsimės vykdyti, ką būsim išgirdę, tuo labiau Dievas visad mus apšvies ir pamokys, kaip vykdyti jo valią.“
– aba Dorotėjas Gazietis, 6 pamokymas
