The Religion of the Apostles apžvalga



Stephen de Young, „The Religion of the Apostles: Orthodox Christianity in the First Century“. Leidykla „Ancient Faith Publishing“, 2021 m.

„Visada skelbk Evangeliją, jeigu reikia, pasakok apie milžinus“, – taip juokavo protestantas tėvas, kalbėdamas su savo sūnumi ortodoksų kunigu Andrew Damicku, vedančiu keistoką radijo laidą, kurioje kalbama apie Biblijos milžinus, Leviataną, Ugarito dievus ir kitus moderniam skaitytojui keistus dalykus. Laidą „Dvasių Viešpats“ – angl. The Lord of Spirits – jiedu veda kartu su aptariamos knygos autoriumi, biblistu, ortodoksų kunigu Stephenu De Youngu.

Ši knyga – koncentratas idėjų, kuriomis remiasi garsioji radijo laida, nors ir ne visai tematiškai sutampantis su ja. Laidą ir knygą drąsiai galima vadinti „garsiomis“, nes vien naujos kelių dienų senumo tinklalaidės serijos atsisiuntimai viršija dešimt tūkstančių, o knyga, išėjusi gegužės mėnesį, jau buvo išpirkta du kartus (dabar ruošiamas trečiasis, pataisytas leidimas). „Amazon“ platformoje ji jau tapo bestseleriu kategorijoje „Christian Orthodoxy“.

Apie ką ši knyga? Tai yra pastanga parodyti, kaip, iš vienos pusės, apaštalų tikėjimas buvo ne saitų su judaizmu nutraukimas ir naujos religijos kūrimas, o stipriai II Šventyklos judaizme įsišaknijusi religija. Kita vertus, siekiama parodyti tos apaštalų religijos tąsą Bažnyčios tėvų ir Ortodoksų Bažnyčios tikėjime.

Knyga parašyta plačiam skaitytojų ratui, nors ir su nuorodomis į mokslinę literatūrą. Kažko sensacingai naujo akademinio pasaulio žmonės ten neras, bet gera matyti vienoje vietoje surinktą medžiagą, griaunančią stereotipus, neva krikščioniškas Senojo Testamento skaitymas buvo naujoviškas ir neturėjo judaizmo pamato ir kad neva pirmojo amžiaus judaizmas buvo kone tas pats kas rabiniškasis.

Šis požiūrio taškas labai naudingas lietuvių skaitytojui, nes lietuviakalbėje erdvėje turime daug kritiškų knygų, iš modernių pozicijų kritikuojančių krikščionišką Senojo Testamento skaitymą (netgi ateistų rašytų) ir nė vienos, kuri pristatytų tradicinę krikščionių Senojo Testamento egzegezę (turiu omenyje apaštalų ir patristikos laikų). Net visų skaitomame kun. A. Rubšio „Rakte“ nerasime svarbių pirmiesiems amžiams interpretacijų bendrųjų vietų. Tai nereiškia, kad kun. Stephenas apsiriboja tradicijos atkartojimu, priešingai, jis mielai įlenda ir į pastarųjų metų Ugorito rankraščių tyrimus, kad paaiškintų savo požiūrio tašką. Bet knyga duoda tam tikrą žemėlapį, kurį pažįstant tampa suprantama ankstyvoji krikščionių Senojo Testamento egzegezė.

Didesnis knygos kaip ir laidos tikslas – pateikti alternatyvą sekuliarizuotai, „nudvasintai“ pasaulėžiūrai. Knyga parašyta lengvai skaitomu stiliumi, vietomis – ironiškai. Kai kurie teiginiai gali pasirodyti drąsūs ir reikalaujantys platesnės argumentacijos, bet, kaip sakė kun. Stephenas, mokslinė, „nepopuliaroji“ knygos versija yra kelis kartus didesnė.

Parama

Mūsų projektą galite paremti:

Contribee PayPal

Populiarūs įrašai