D.U.K. apie santuoką Ortodoksų Bažnyčioje

 

Kas yra santuoka?

Santuoka yra sakramentas, kurio metu jaunikiui ir nuotakai kunigo ir Bažnyčios akivaizdoje išreiškus laisvą valią būti vienas kitam ištikimiems, Kristaus ir Bažnyčios sąjungos pavyzdžiu palaiminama vyro ir moters sąjunga, ir suteikiama tyros santarvės malonė, kad jie susilauktų vaikų ir juos krikščioniškai auklėtų.

Kitaip tariant, pirmasis ir svarbiausiasis santuokos sakramento bei santuokinio gyvenimo tikslas – slėpiningas skirtingų lyčių asmenų sujungimas, jų suvienijimas į vieną kūną, Antrasis santuokos tikslas – vaikų gimimas bei krikščioniškas jų auklėjimas.

Kodėl santuoka laikoma sakramentu?

Santuoka vadinama sakramentu, nes tai Dievo įsteigta apeiga, per kurią žmonės gauna malonę. Ji įsteigta dar Pradžios knygoje. Tai, kad santuoka yra sakramentas, patvirtina ir apaštalo Pauliaus žodžiai: „‘Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu‘. Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią“ (Ef 5,31-32). Žodis „paslaptis“ - mysterion - yra tas pats, kuriuo vadinami sakramentai.

KO REIKIA, NORINT SUSITUOKTI?

Santuokos sakramentas teikiamas krikštytiems krikščionims, norintiems laisvu noru sukurti šeimą ir suprantantiems šio sakramento prasmę. Todėl prieš santuoką sužadėtiniai paprastai išklauso mokymus (katechizaciją), kur susipažįsta su ortodoksišku požiūriu į santuoką.

Santuokos sakramentas neteikiamas tiems, kurie jau yra susituokę (nesvarbu, ar bažnytine, ar civiline santuoka), arba asmenims, kuriuos sieja artimas giminystės ryšys.

AR GALIMA TUOKTIS SU NEORTODOKSU (NEORTODOKSE)?

Lietuvoje krikščionims ortodoksams leidžiama tuoktis su kitų konfesijų krikščionimis. Tam, kad santuoka galėtų vykti cerkvėje, bent vienas iš poros turi būti krikščionis ortodoksas. Pagal paprotį skirtingų konfesijų sutuoktiniai tuokiasi toje konfesijoje, pagal kurios mokymą ruošiasi auklėti savo vaikus.

AR GALIMA TUOKTIS SU NEKRIKŠČIONIU?

Su nekrikščioniu tuoktis Bažnyčioje negalima, nes tam žmogui Bažnyčios apeigos bus arba bereikšmės, arba netgi nepriimtinos. Tai tas pats, kas krikštyti netikintį žmogų.

KOKIOMIS DIENOMIS IR KODĖL NETEIKIAMAS SANTUOKOS SAKRAMENTAS?

Santuokos sakramentas paprastai neteikiamas:

Pasninkų metu ir pasninkų išvakarėse, kadangi egzistuoja paprotys pasninko metu susilaikyti nuo santuokinių santykių, šitaip apribojant kūno malonumus ir daugiau dėmesio skirti maldai bei dvasiniams apmąstymams:

·    *  Keturių didžiųjų pasninkų metu (Gavėnios, Advento, Petro ir Povilo, Dievo Motinos užmigimo pasninkai)

·      * Užgavėnių savaitę, kuri yra paskutinė prieš Gavėnią

·      Prieš trečiadienį ir penktadienį, t.y. antradienį ir ketvirtadienį (atkreipkite dėmesį, kad tuoktis trečiadienį ir penktadienį galima, nes naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį jau laikoma ketvirtadieniu, ir pan.)

·      Vienadienių pasninkų dienomis bei jų išvakarėse: šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas ir diena prieš (rugsėjo 10 ir 11), šv. Kryžiaus išaukštinimo iškilmė ir diena prieš (rugsėjo 26 ir 27 d.)

Kuomet ruošiamės Švč. Komunijai, nes Jos priėmimo išvakarėse krikščionys susilaiko nuo santuokinių santykių:

·      Šeštadienį nesituokiama, jei sekmadienį sutuoktiniai nori eiti Švč. Komunijos.

·      Dėl tos pačios priežasties, nepriimta tuoktis 12 Didžiųjų švenčių išvakarėse. Pačių švenčių metu nesituokiama todėl, kad tuo metu ir taip yra didelis šventimas, jis kirstųsi su santuokos švente.

·      Dėl šventimo svarbos, susiklostė tradicija taip pat nesituokti Kalėdų dienomis, t.y. nuo pačių Šv. Kalėdų (sausio 7 d.) iki Viešpaties Krikšto šventės (sausio 19 d.)

·      Nepriimta tuoktis ir Šviesos (Velykų) savaitę, nes tradiciškai tą savaitę krikčionys Švč. Komuniją priimdavo kiekvieną dieną.

Esant svarioms priežastims, galimos taikyti išimtys.

 Kam reikalingi liudininkai?

Kadangi bažnytinė santuoka turi ir teisinę galią, seniau įstatymas reikalavo, kad santuokos faktą paliudytų liudininkai (dabar jie nebėra privalomi ir net nenurodomi dokumentuose). Iš bažnytinio požiūrio taško, liudininkų pareigos yra panašios į krikšto tėvų. Kaip krikšto tėvai turi būti patyrę dvasiniame gyvenime ir stengtis auklėti bei vesti savo krikšto vaikus krikščioniško gyvenimo keliu, taip ir liudininkai įsipareigoja padėti kuriamai šeimai, būti pavyzdžiu. Todėl liudininkai privalo atitikti šį reikalavimą, būti tikinčiais, turėti šeimyninio gyvenimo patirties. Visgi, kaip minėta, šiandien liudininkai nėra privalomi. 

 AR LIUDININKAI PRIVALO BŪTI IŠ SKRITINGŲ ŠEIMŲ?

Pagal mūsų krašto papročius liudininkais būna pora, vyras ir žmona, kurie savo šeimos pavyzdį rodo būsimiesiems sutuoktiniams. 

 Ar LIUDININKAIs gali būti neortodoksai?

Kaip ir krikšto tėvų atveju, krikščionių ortodoksų ugdytojais turėtų būti krikščionys ortodoksai. Kadangi pagal mūsų krašto papročius liudininkais yra vyras ir žmona, bent vienas iš jų turėtų būti ortodoksas. Visgi, primename, kad liudininkai santuokai šiandien nėra būtini.

KĄ SIMBOLIZUOJA ŽIEDAI?

Žiedai simbolizuoja įsipareigojimą vienas kitam, susijungimą santuokos sakramentu.

KODĖL JAUNIEJI RANKOSE LAIKO ŽVAKES?

Laikomos žvakės yra maldos simbolis, jų ugnis simbolizuoja Kristaus Šviesą. Taigi, panašiai, kaip ir krikšto metu, priimantieji sakramentą laiko žvakes, kurios ne tik išreiškia vidinę maldą, bet ir priimamą Kristaus Šviesą, o vestuvių procesijoje - džiaugsmą.

KODĖL JAUNIEJI STOVI ANT BALTO RANKŠLUOSČIO?

Baltas rankšluostis simbolizuoja santuokos tyrumą.

KĄ SIMBOLIZUOJA VAINIKAI (KARŪNOS)?

Vainikai – karalių atributas. Senovėje vainikus nešiojo tik karališkos šeimos. Karaliavimas buvo siejamas su laime, klestėjimu. Todėl įsitvirtino laimės, didelio džiaugsmo simbolis – karūnos (vainikai). Tai taip pat simbolizuoja laisvę, nes sužadėtiniai apsisprendžia vienas kito atžvilgiu kaip du laisvi žmonės.

Vainikai – tai ir dangaus karalystės simbolis. Santuoka – tai dviejų žmonių bendro dvasinio kelio pradžia, pasiruošimas Dievo karalystei. Tas, kas nugyvens vertai, nusipelnys ir išganymo vainikų.

Vainikai – ir kankinystės simbolis. Juk santuoka – ne vien rožėmis klota, ji kupina išbandymų ir reikalauja pasiaukojimo.

AR LIUDININKAI TURI LAIKYTI VAINIKUS?

Vainikų laikymo paprotys Rusijoje atsirado iš praktinių sumetimų - senieji vainikai sunkūs, o dar jaunosios paprastai darosi įmantrias šukuosenas, todėl dėvėti juos gali būti sudėtinga. Mūsų krašte vainikai dažnai gaminami lengvi ir liudininkams jų laikyti nereikia, juos dėvi patys jaunavedžiai.

KĄ SIMBOLIZUOJA BENDRA TAURĖ, GERIAMA APEIGŲ PABAIGOJE?

Vynas – džiaugsmo simbolis. Bendra taurė – bendro gyvenimo simbolis. Kai bendrai iš taurės geriama, taip prisimenama, kad senovėje santuokos sakramentas vyko kartu su Eucharistijos sakramentu.

KĄ SIMBOLIZUOJA ĖJIMAS APLINK ANALOJŲ IŠGĖRUS TAURĘ?

Ėjimas aplink analojų (stovą su ikona) apeigų pabaigoje yra džiugi, šventinė santuokos procesija. Seniau ši procesija galėjo vykti aplink bažnyčią ar net miesto gatvėmis, šiandien ji vyksta bažnyčios viduje. 

KAM SANTUOKOS METU REIKALINGOS SUTUOKTINIŲ IKONOS?

Pagal mūsų kraštų paprotį jaunieji arba jų giminės prieš santuoką duoda kunigui arba dvi ikonas (vieną - Kristaus, kitą - Dievo Motinos su kūdikiu), ar vieną (Dievo Motinos su kūdikiu) ir apeigų pabaigoje jos įteikiamos jaunavedžiams. Šios ikonos - pirmosios bendros tos naujos šeimos ikonos.