Pornografija, ikisantuokiniai santykiai - kodėl Bažnyčia to neleidžia?
Šis straipsnis yra skirtas suaugusiems ar bent mokykloje lytinį švietimą jau turėjusiems asmenims.
Šiuolaikinėje visuomenėje pornografija, bendras gyvenimas iki santuokos jau taip yra paplitę, kad dažnai žmonės net netiki, jog gali būti kitaip. Kai kam atrodo, kad dvasininkai laikosi pasenusių pažiūrų, kažkas abejoja, ar patys dvasininkai pagal jas gyvena. Tad noriu pakalbėti ir apie teologines, ir apie praktiškas, gyvenimiškas priežastis, kodėl Bažnyčios pozicija yra kokia yra.
Evangelijoje Jėzus cituodamas Pradžios knygą kalba apie prigimtinę tvarką: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19,4-5).
Seksualiniai santykiai stipriai suglaudina, suartina asmenis, todėl apaštalas Paulius perspėja: „Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su kekše, tampa vienu kūnu su ja? Ir du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu“ (1 Kor 6,16). Nors liberalaus mąstymo žmones sako, kad „seksas gali būti tik seksas“, dažniausiai tokiuose santykiuose vis tiek bent viena iš pusių galop išgyvena emocinį ryšį, lieka atspaudas viduje, lygiai kaip dažnai yra nemalonu sužinoti, jeigu sutuoktinis iki tavęs turėjo kažkokių santykių. Kartais sunku išgirsti netgi apie prarastą draugavimą, buvusius vaikinus ir merginas, o dar sunkiau išgirsti apie buvusius partnerius, nes, kaip yra tekę skaityti psichologų tyrimus, ypač vyrai, labiau nei moterys, linkę sureikšminti seksualinį kontaktą. Žmogus nėra robotas ir kartais sakoma, kad „ką valgai, tas ir esi“, o dar labiau esi tas, su kuo myliesi. Ir paprastai visa tai suvokiama kaip tik tuo momentu, kai sukuriamas santykis visam gyvenimui.
Kitas ikisantuokinių santykių aspektas, apie kurį retai šiandien šnekama, yra tas, kad šimtaprocentinės kontraceptinės apsaugos nėra. Kiekvienas nuodėmklausys yra girdėjęs apie daugybę atvejų, kai įvyko vaisiaus pradėjimas nepaisant naudotos vienos ar kitos rūšies kontracepcijos. Galima diskutuoti, gal žmonės neteisingai naudojo, bet, pirma, ant kontracepcijos pakuočių dažniausiai užrašyta, kad apsauga ne šimtaprocentinė, antra, žmonės, ypač jauni, ir dar ypač susijaudinę, nėra mokslininkai, kurie viską darytų nepriekaištingai. Netgi esantiems santuokoje netikėtas vaikais yra sunkumas, nors ir malonus, nes abu žmonės vienas kitam įsipareigoję, jie turi šeimą, ir iš principo psichologiškai tokiam scenarijui yra pasiruošę. Bet visai kas kita, kai santuokos nėra.
Santuokos „iš reikalo“ labai dažnai būna nelaimingos, dažnai žmonės iki tol negalvojo ar nebuvo įsitikinę, ar su tuo žmogumi tikrai norėtų praleisti visą likusį gyvenimą, o dabar dėl vaiko pradeda jausti spaudimą tuoktis. Dažnai žmonės tiesiog kankinasi, kol viena dieną išsiskiria, ir nuo to blogai ir abiem sutuoktiniams, ir vaikui. O būna ir atvejų, kur vyras pasisiūlo trumpam išvažiuoti į užsienį „uždirbti šeimai“ ir išlydėtas visam laikui pradingsta...
Neplanuoti nėštumai yra ir dažna abortų priežastis. Nors pas mus viešojoje erdvėje kalbant apie abortus mėgsta kalbėti apie sudėtingus atvejus, kaip išprievartavimai, apsigimimai (kuriuos, iš tiesų, žmogiškai galima ir suprasti, ir Ortodoksų Bažnyčia jiems numato išimtis), bet iš tikro statistika rodo, kad, pvz., JAV kone kas antrą abortą darosi nesusituokusios moterys/merginos, kurių nėštumas neplanuotas, kita susituokusiųjų pusė irgi darosi dėl panašių priežasčių. O kas tai yra abortas? Realiai susijungus tėvų ląstelėms tai jau žmogus, kurį šiuolaikinis mokslas leidžia išimti iš motinos pilvo ir išsaugoti gyvenimui jau po 21 savaitės (tiek buvo Jamesui Elginui Gillui, mažiausiam išgyvenusiam žmogui). Aš turiu savo sūnaus 12 savaičių nuotrauką (kai Lietuvoje dar legalus abortas) ir ten jau matosi jo kūnas bei veidas (žemiau paveikslėlyje ne mano sūnaus nuotrauka, o viešai prieinama internete). Nėštumas stipriai keičia moterį, jos biologiją, o jei ji dar suvokia, kad užmuštasis buvo žmogus, tai stipri trauma, išgyvenimas ir yra institucijos, kurios padeda reabilitacijai.
 |
| 12 savaičių vaisius |
Ikisantuokiniai santykiai turi dar ir kitą neigiamą aspektą, kurį turi ir pornografija (kurią paprastai lydi kitos rūšies negeras elgesys - masturbacija). Žmogus, kuris turėjo daug seksualinių partnerių, pripranta prie įvairių apsinuoginusių žmonių vaizdų, seksualinių fantazijų apie kitus žmones, norom nenorom lygina savo seksualinę patirtį santuokoje su tuo, ką yra matęs ar patyręs iki tol. Kai kurie netikintys vyrai su baime per bernvakarius sako, kad nuo šiol visą likusį gyvenimą galės mylėtis tik su viena ir ta pačia moterimi, netgi per bernvakarį bando „atsigriebti“. Staiga patekus į santuoką pasirodo, kad mylėtis galima tik su viena moterimi, kad fantazuoti apie kitas irgi negalima (juk fantazijos daugeliu atveju gali paskatinti veiksmui) ir tam, kas iki tol gyveno ir mąstė kitaip, būna sunku. Netgi jeigu jis ar ji vienu metu turėdavo tik vieną partnerę (partnerį), bet neišvengs sutuoktinio lyginimo su praeitimi.
Pornografija ir „nuodėmė prieš save“
Pornografija, kita gyvenimo ne santuokoje pagunda, turi tris pagrindinius minusus žmogaus gyvenimui. Pirmiausia, ji iškreipia žmogaus lūkesčius. Žmogui pradeda reikėti stipresnės stimuliacijos, jis gali norėti lovoje matyti tai, ką matė ekrane, kas ne visada įmanoma.
Mokslinės publikacijos, kurios nagrinėja pornografijos poveikį, pastebi dalyką, kurį bet kas gali pamatyti savo patirtyje - kuo mažiau žmogus yra matęs ir patyręs seksualinių dalykų, tuo jis lengviau susijaudina. Kai žmogui viskas nauja, jį gali jaudinti ir prisilietimas, ir atviros kūno dalys; kai jis viską nuolat mato pornografijoje, patirti jaudulį vis sunkiau. Ir priešingai, žmogaus smegenys reaguoja, išskiria dopominą ir kitas medžiagas kai jas dirgina vis nauji dirgikliai.
Tokiu būdu kuo daugiau žmogus pornografijos žiūri, tuo įvairesnės jos ieško, kad patirtų tą patį malonumą. Šitaip ieškomi vis labiau iškrypėliški vaizdai, patirtys. Visa tai, ką matė, žmogus atsineša su savimi į santuokos patalą. Psichologams šiais laikais tenka susidurti su vis dažniau pasitaikančia problema, kad žmonės, žiūrėję pornografiją negeba susijaudinti, patys išgyventi autentiškus santykius (netgi atsiranda erekcijos sutrikimai). Kartais tarpasmeninius santykius dar smarkiai gadina tai, kad žmogus lovoje nori kartoti tai, ko prisižiūrėtojo pornografijoje, tačiau sutuoktinis nesutinka to daryti. Tokiu būdu pornografija gimdo problemas, kurių be jos nebūtų.
Antras aspektas - pornografija sukelia psichologinę priklausomybę. Nors priklausomybė nuo pornografijos nėra klasifikuojama kaip liga, šitoks psichologinis reiškinys mokslininkų pripažįstamas ir tiriamas. Psichologiškai žmogus tampa priklausomas kai be pornografijos ir/ar masturbacijos jis jau nebegali ištverti nė dienos. Tai jau tapo tokia norma, epidemija, kad daugelis jaunų žmonių atėję pas kunigą net netiki, kad be to galima išgyventi dieną. Ir iš tikro pirmi žingsniai išlipti iš priklausomybės pornografijai būna sudėtingi, atrodo, kad kitaip neįmanoma. Bet įmanoma ir, dar daugiau, iki interneto atsiradimo daugelis žmonių taip ir gyveno.
Trečiasis aspektas, plaukiantis iš antrojo - kai žmonės be to negali nė dienos, tai ir mintys pradeda suktis tik apie tai. Kaip rūkoriui po kiek laiko grįžta mintis, kad reikia parūkyti, taip priklausomam nuo pornografijos žmogui grįžta nešvankios mintys. Tos mintys ir fantazijos apie įvairias moteris/vyrus veda prie noro turėti įvairius partnerius, kas grąžina prie klausimo, kodėl negerai įvairūs partneriai. Be to, tokiame mąstyme moteris/vyras virsta tik daiktu aistrai patenkinti - juk žiūrint pornografiją to žmogaus nei pažįsti, nei įdomu kas tai per žmogus, o svarbus tik žmogaus kūnas kaip daiktas. To pasekmės jaučiasi bendravime, kai ypač moterys dažnai skundžiasi vyrais, kad jie galvoja tik apie seksą, kad jiems rūpi tik seksualiniai santykiai, tačiau nesistengia tų moterų pažinti (kas, aišku, bet kuriam žmogui nemalonu, kai tavo asmenybe nesidomi, o tik siekia panaudoti kaip daiktą). Taip „išsiblaivymas“ nuo pornografijos netgi priešingai, gerina santykius su priešinga lytimi ir padeda juos kurti.
Homoseksualumo atveju esmė mažai skiriasi nuo heteroseksualų problemų. Tai irgi yra lytinė aistra, geismas, kurią skatina pornografija. Tik visiškai homoseksualūs asmenys, be jokio potraukio priešingai lyčiai, turi papildomą kryžių, nes santuoka be aistros su priešingos lyties atstovu vargu ar ką gero duos, tad lieka tik skaistumo laikymasis. Bet per skaistumo patirtį pereina kiekvienas krikščioniškai bandantis gyventi, ypač kai mūsų visuomenėje santuokos vis vėlesnės.
Skaistumas netgi yra naudingas tuo, kad atsilaisvinusią energiją galima sudėti į naudingą veiklą, mokslą, sportą, asmeninį tobulėjimą. Fizinis aktyvumas, beje, padeda saugoti skaistumą, o norinčiam sukurti šeimą tai netgi padeda tai įgyvendinti. Vienuoliai dažnai vienuolynuose turi fizinių darbų arba net sporto salę, kad turėtų kur išsikrauti.
Apibendrinimas
Šiandien vis dažniau net ir netikintys žmonės supranta masturbacijos neigiamą pusę (pvz. judėjimas NoFap), ikisantuokinių santykių rizikas. Tikintys žmonės laikosi skaistybės ir ištikimybės dėl to, kad tai išpuošia ir sutvirtina santykius ir nori sukurti šeimą visam gyvenimui, išgyventi santuokinės meilės pilantvę.
