„Kasdienė duona“ | Mk 4, 35-41

35 Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis [Jėzus] tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ 36 Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. 37 Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. 38 Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ 39 Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. 40 O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ 41 Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“

Evangelistas Morkus mums pasakoja audros Galilėjos ežere, jūroje, kaip kartais jis vadinamas, istoriją. Šiame pasakojime šiandien galime atkreipti dėmesį į tai, jog siaučiant audrai mokiniai buvo persigandę ir šaukė, o Jėzus ramiai sau miegojo. Šiame Jo miege galime įžvelgti visišką ramybę ir pasitikėjimą. Jis priima viską kaip yra ir visiškai pasitiki savo Tėvu. Dažnai ežeras šiame epizode prilyginamas mūsų gyvenimui, o audra – įvairioms sudėtingoms, netikėtoms, gąsdinančioms, net pavojingoms situacijoms jame. Ir mokiniai, kaip ir dažnas iš mūsų, ištikus gyvenimo audrai, praranda ramybę, išsigąsta ir pristinga pasitikėjimo Dievu. Dėl ko ir susilaukia Jėzaus priekaišto: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Tą patį klausimą ir mums kelia Viešpats kuomet pakliūname į savo gyvenimo audras. Tą patį klausimą galime ir patys sau užduoti: ar aš tikiu? Ar man užtenka drąsos pasitikėti Dievu? Pasitikėti Dievu, nereiškia turėti įsitikinimą, kad viskas baigsis gerai. Pasitikėti Dievu reiškia, priimti kiekvieną situaciją tokią kokia ji yra, su įvairiomis jos baigties galimybėmis. Ir žinoti, kad Dievas tai panaudos mūsų labui. Jėzus ramiai miegojo ne dėl to, jog žinojo, kad Jam nieko negali atsitikti. Kaip kokiam veiksmo filme, žinome, kad pradžioje pagrindinis herojus negali žūti, nes jis dar turės kažką nuveikti filmo pabaigoje. Ne, Jėzus ne dėl to išliko ramus, bet dėl to, kad visiškai pasitikėjo Dievu ir žinojo – kas be nutiktų, viskas išeis į gerą. Tokio pasitikėjimo Jis reikalauja ir iš savo mokinių, iš manęs ir iš tavęs.

Šiandien dėkosiu Dievui už tai, kad visada mus globoja ir mumis rūpinasi. 

Šiandien prašysiu Dievo malonės pasitikėti Juo iki galo.

Komentarai

Populiarūs įrašai