Kam mokytis mintinai Šventąjį Raštą?


Ortodoksų Tradicijoje gerai žinomas asketinis pratimas - Šventojo Rašto mokymasis mintinai. Stojant į Pachomijaus koinonia buvo privaloma išmokti bent Psalmyną arba vieną iš Evangelijų. Modernus Evangelijos mokymosi mintinai pavyzdys - metropolitas Hilarijonas Alfejevas, kuris ruošdamasis stoti į vienuolyną mintinai išmoko Evangeliją pagal Joną.

Evangelijos ir kitų tekstų mokymasis mintinai turi keliariopą naudą. Viena vertus, mintinai išmoktas tekstas yra geriau suprantamas:
„Skaitytojas arba klausytojas, atmintinai išmokdamas eilėraštį arba muzikinį pasažą, gali tapti pajaustos prasmės vykdytoju. Iš- mokti atmintinai – vadinasi, suteikti tekstui arba muzikai įsigyvenantį aiškumą ir gyvybinę jėgą. [...] Tai, ką mokame atmintinai, tampa veiksniu mūsų sąmonėje, tapatybės tobulėjimo ir jos gyvybiškos plėtotės „katalizatoriumi“. Jokia išorinės kritikos egzegezė negali taip tiesiogiai įlydyti mumyse žodinio ar muzikinio semantinio fakto vykdomosios sandaros formaliųjų priemonių ir principų. Tikslus įsiminimas ir prieglobstis atminime ne tik pagilina kūrinio pagavą, bet ir sužadina mus formuojančią sąveiką su tuo, ką nešiojamės širdy. Mums keičiantis, kinta ir persmelkiantis internalizuotas eilėraščio arba sonatos turinys. Savo ruožtu atsiminimas tampa atpažinimu ir atradimu (at-pažinti, vadinasi, pažinti iš naujo). Archainis graikų tikėjimas, kad atmintis yra mūzų motina, iš- reiškia pamatinę menų ir sąmonės prigimties įžvalgą.“ (G. Steiner. Tikrosios esatys. Vilnius, 1988, p. 12–13)
Antrasis, jau įvardytas citatoje aspektas - tai, ką Proustas vadina nevalinga atmintimi. Kai mūsų atmintyje guli tam tikros maldos, Evangelijos tekstai ir kt. kartais visiškai nesusiję veiksmai spontaniškai gali iššaukti tų tekstų prisiminimą. O šis prisiminimas gali tiek padėti suprasti Šventojo Rašto tekstą išgirdus jį naujame kontekste, tiek padėti greitai rasti išeitį iškilusioje situacijoje.

Labai svarbu tai, kad išmokę Evangeliją išmokstame pagrindinį Kristaus mokymą apie gerą, dorą gyvenimą (tai - trečias aspektas). Tai leidžia visada turėti matą, pagal kurį galėtume matuoti savo veiksmų gerumą. O nevalinga atmintis gali priminti tai, ką pamiršome.

Ketvirtas aspektas - Šventojo Rašto mąstymas, susibuvimas su juo yra maldinė pratyba. Net viena Dievo Žodžio eilutė gali padėti pakylėti sielą į Dievą ir padėti susibūti su Dievu. Mokydamiesi Raštą mintinai, neišvengiamai kartosime eilutes daugybę kartų ir tokiu būdu daugybę kartų atliksime krikščionišką meditaciją (taigi, mūsų sielai bus naudingas pats mokymosi procesas).

Penktasis, nemažiau svarbus aspektas - mokėdami mintinai Šventojo Rašto eilutes ne tik galime prisiminti, kaip turėtume gyventi ir ką Dievas mums sako, bet ir jų pagalba galime atsimušti demonams kaip Kristus dykumoje:
„Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:
Žmogus gyvas ne viena duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų“.
...
Jėzus jam tarė: „Taip pat parašyta:
Negundyk Viešpaties, savo Dievo“.
...
Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:
Viešpatį, savo Dievą, tegarbink
ir jam vienam tetarnauk!“ (Mt 4)
Tėvai vienuoliai netgi sudarinėdavo specialias knygeles su Šventojo Rašto citatomis, skirtomis atsimušti demonams įvairiais gyvenimo atvejais (pvz. Evagrijaus Pontiečio Antirhettikos)

Komentarai

Populiarūs įrašai