Mintys, kurios motyvuoja susitvarkyti kambarį

Kai tingisi tvarkytis kambarį, prisimenu du pamokymus, kuris yra sakęs draugas:

1. Pas šv. Juozapą Hesichastą gyventi atvyko naujas mokinys. Jis padėjo ne į vietą šaukštą. Šv. Juozapas jam pasakė: „Tu padėjai šauktą ne į vietą. Šįkart aš tavęs nebausiu. Bet jei nepadėsi į vietą dar kartą - įspėsiu, dar kartą - nubausiu, o jei dar kartą padėsi ne į vietą - paprašysiu palikti mūsų vienuolyną. Nes jei nenori gyventi dvasinio gyvenimo, tai paprašysiu netrukdyti jo gyventi kitiems“;

2. „Jei žmogus negali susitvarkyti kambario, tai kaip tikisi susitvarkyti savo mintis?“

Dar vienas įdomus posakis šią tema priklauso Thomui Mertonui. Jis sakė: „Betvarkė kambaryje nėra asketizmo apraiška“. Tiesa, šis pasakymas jau yra sąlyginis. Mūsų vyskupas yra sakęs, kad kartais betvarkė lydi į knygas pasinėrusius ir pasaulio nematančius, ir į Dievą pasinėrusius bei pasaulio nematančius (t.y. šventus) žmones, tačiau tokie charakterio tipai yra labai reti. Be to, ir tokiems žmonėms yra išeitis - arba turėti kuo mažiau daiktų, arba sekti jų natūralų išsidėstymą ir kurti tokią tvarką kambaryje, kuri labiausiai atitiktų natūralius žmogaus polinkius. Tvarkingai knygas į lentyną bus sunku dėlioti, jei sudėliosime knygas į didžiulę lentyną abėcėlės tvarka, o dažniausiai naudosime knygas, kurių autorių pavardės prasideda tokiomis raidėmis, kad jas imti ir dėti į vietą bus tiesiog nepatogu. Jei sunku laikytis tvarkos, geriau sugalvoti tokį daiktų išdėstymą, kuriame dažniausiai naudojami daiktai būtų lengviausiai pasiekiami ir lengviausiai padedami į vietą.